Plazma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
pridėtas šaltinis
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
: ''Šis straipsnis yra apie {{reikšmė|plazmos sąvoką fizikoje. Apie |skystąją kraujo dalį skaitykite straipsnį |[[Kraujo plazma]].''}}
[[Vaizdas:Plasma-lamp 2.jpg|thumb|250px|[[Plazminė lempa]]]]
 
'''Plazma''' – iš dalies arba visiškai jonizuotos [[dujos]], kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.{{šaltinis|{{VLE|XVIII|390||[[Alfonsas Grigonis]]. Plazma}}}} Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje.
 
Kai [[temperatūra]] labai žema, artima [[absoliutusis nulis|absoliučiajam]] nuliui]], visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir [[dujos|dujomis]].
 
Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems [[atomas|atomams]] arba [[molekulė]]ms, prasideda dujų [[jonizacija]]. Atsiranda nauja medžiagos būsena – ''plazma''. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t. y. jonizuotų [[atomas|atomų]] skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas.