Lietuvos TSR: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nerisut (aptarimas | indėlis)
S neskaitant - neįskaitant, primetinėti - skleisti. Pataisytos dvi smulkios klaidelės
Eilutė 25:
 
=== Lietuvos TSR sukūrimas: Molotovo-Ribentropo paktas bei TSRS - Vokietijos sutartis ===
Sąlygas 1940 metų birželio mėnesio Lietuvos okupacijai sudarė [[1939]] metų [[rugpjūčio 23]] dieną pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]] ir jo slaptieji protokolai bei [[1939]] m. [[rugsėjo 28]] dieną pasirašyta [[TSRS–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sienos ir draugystės sutartis]]. [[Molotovo-Ribentropo paktas]] užtikrino [[Vokietija]]i, kad Sovietų Sąjunga negins [[Lenkija|Lenkijos]], kurią Vokietija ruošėsi pulti, o slaptaisiais protokolais buvo pasidalinta įtakos sferomis, taip Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą. Rugsėjo 28 dieną pasirašyta Sienos ir Draugystėsdraugystės sutartimi dar kartą buvo pasidalinta įtakos sferomis, šį kartą Lietuva buvo atiduota Sovietų Sąjungos įtakai, mainais į dalį Lenkijos teritorijos.
 
Pagal minėtas sutartis Sovietų Sąjunga pradėjo skleisti Baltijos valstybėms savo įtaką. Savitarpio pagalbos sutartis su Latvija pasirašyta 1939 m. rugsėjo 28 dieną, o su Estija spalio 5 dieną. Spalio 3 dieną Sovietų Sąjunga pareikalavo, kad ir Lietuva pasirašytų analogišką sutartį. Mainais į sutartį Sovietų Sąjunga pasiūlė grąžinti Lietuvai Vilnių. Savitarpio pagalbos sutartį ir Vilniaus bei Vilniaus krašto perdavimo Lietuvos Respublikai aktą [[1939]] metų [[spalio 10]] dieną, įgalioti savo vyriausybių, pasirašė [[Juozas Urbšys]] ir [[Viačeslavas Molotovas]]. Pagal šį susitarimą Lietuvoje atsirado keletas Sovietų Sąjungos kariuomenės garnizonų: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, iš viso 18 786 Raudonosios armijos kariai <ref> ''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 45.</ref>. Faktiškai tai reiškė Lietuvos neutralumo ir dalinai nepriklausomybės praradimą, nes šalis negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos. Tai puikiai matosi gruodžio 13 dieną kuomet Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Estijos) atstovas [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] nebalsavo už Sovietų Sąjungos pašalinimą iš organizacijos dėl šios valstybės [[Žiemos karas|agresijos prieš Suomiją]] <ref> ''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 45.</ref>.