|
|}
'''"Mariner„Mariner 10"10“''' – septintoji sėkminga "„[[Mariner programa|Mariner]]"“ programos misija ir pirmoji, kai pasinaudojant kitos planetos ([[Venera (planeta)|Veneros]]) gravitacijos jėgomis, pakeičiama kosminio aparato skrydžio trajektorija ir šis nukreipiamas dar kitos planetos ([[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]]) link. "Mariner„Mariner 10"10“ yra viena iš dviejų iki [[2006]] metų įvykdytų misijų į Merkurijų. Kosminis aparatas triskart praskriejo Merkurijų ir perdavė į [[Žemė|Žemę]] jo tyrimų duomenis bei paviršiaus nuotraukas.
==Kosminis aparatas ir jo sistemos==
[[Image: Mariner10_labelled_lt.jpg |thumbnail|left|"Mariner„Mariner 10"10“ komponentai]]
"Mariner„Mariner 10"10“, kaip ir visų "Mariner"„Mariner“ programos kosminių aparatų, pagrindą sudarė aštuonkampė [[magnis|magnio]] struktūra, kuriojs visoje buvo 8 elektronikai skirti skyriai. Struktūros matmenys: įstrižainė 1,39 m, aukštis 45,7 cm. Dvi saulės baterijų plokštės, kurių ilgis 2,69 m, plotis 0,97 m, bendras plotas 5,1 kv.m., pritvirtintos struktūros viršuje. Pilnai išsiskleidusio kosminio aparato matmenys buvo 8 m pločio plačiausioje vietoje, ir 3,7 m nuo žemo jautrumo [[antena|antenos]] viršutinio taško iki apsauginio terminio skydo apatinio taško. Prie vieno aštuonkampio korpuso viršutinio krašto buvo pritvirtintas 5,8 m ilgio stiebas su magnetometrais.
Bendra kosminio aparato masė paleidimo metu siekė 502,9 kg, iš kurių 29 kg sudarė reaktyvinis kuras ir dujos. Bendra įrangos masė kosminiame aparate sudarė 79,4 kg.
222 N skysto raketinio kuro hidrazino variklis sumontuotas kosminio aparatos aštuonkampės struktūros centre, šalia jo – sferinis kuro bakas. Variklio išmetamųjų medžiagų snapelis (raketinio variklio anga) išvestas per saulės skydą. Du komplektai, sudaryti iš trijų porų azotų dujų išmetimo angų, skirtų kosminio aparato padėčiai erdvėje keisti, išdėstyti saulės baterijų galuose. Kosminio aparato valdymą atliko viduje sumontuotas [[kompiuteris]] su 512 žodžių atmintimi.
"Mariner„Mariner 10"10“ turėjo varikliu valdoma lėkštės formos aukšto jautrumo anteną su 1,37 metro skersmens aliuminio korinių diskų paraboliniu reflektoriumi, sumontuotu ant stiebo, prijungto prie karkaso šono. Žemo jautrumo bekrypė antena sumontuota 2,85 m stiebo viršuje. Turima ryšių įranga buvo įmanoma duomenis perduoti 117,6 kbps sparta.
Pozicijai erdvėje nustatyti "Mariner„Mariner 10"10“ aparate buvo sumontuotas [[Kaponus]] žvaigždės sekimo įrenginys bei saulės krypties jutikliai. Kosminio aparato viduje sumontuota įranga buvo izoliuota daugialuosnėmis terminėmis paklodėmis. [[Saulė]]s skydas, sumontuotas kosminio aparato apačioje, skirtas apsaugoti kosminį aparatą iš į Saulę atsuktos pusės.
Mokslinė kosminio aparato įranga galėjo atlikti Veneros ir Merkurijaus [[atmosfera|atmosferos]], paviršiaus ir fizikinių charakteristikų matatavimus. Įrangą sudarė televizijos [[kamera]], [[magnetinis laukas|magnetinių laukų]], plazmos jutikliai, infraraudonųjų spindulių (IR) radiometras, ultravioletinių spindulių (UV) spektroskopas, radijo signalų jutikliai. Pirmą kartą sumontuoti eksperimentiniai rentgeno ir aukšto dažnio bangų siųstuvai.
==Skrydžio aprašymas==
[[Image:Marin10b_-_paleidimas.gif|thumbnail|Raketos nešėjos su "Mariner„Mariner 10"10“ paleidimas]]
"Mariner„Mariner 10"10“ kartu su raketa nešėja Kenedžio kosminių skrydžių centre paleistas [[1973]] m. [[lapkričio 3]] d. 05:45:00 [[laiko juosta|UTC]], per 25 minutes buvo nugabentas į skrydžio į Venerą trajektorijos pradžios vietą. Į Saulę nukreipto apsauginio skydo elekktrostatiniai jutikliai pilnai neišsiskleidė, todėl nebebuvo įmanoma panaudoti elektrostatinio analizatoriaus ir elektronų spektrometrų eksperimentams atlikti. Taip pat nustatyta, kad sugedo televizijos kamerų šildytuvai, todėl kameros įjungiamos visai ekspedicijos trukmei, kad dėl žemų [[temperatūra|temperatūrų]] nebūtų pažeista jų optika.
Praėjus 10 dienų po paleidimo atliktas kurso korekcijos manevras. Jį įvykdžius sutriko pozicijos erdvėje nustatymas, dėl to, kad Kaponus žvaigždės jutiklis "pametė"„pametė“ žvaigždės kryptį, nustaikydamas į ryškų tašką, esantį ant paties kosminio aparato. Vėliau jutiklio veikla buvo atstatyta. Skydžio metu kosminio aparato kompiuteris taip pat kėlė problemų, netikėtai persikraudinėdamas.
[[1974]] m. [[sausio 21]] d. atlikta dar viena kurso korekcija. [[1974]] m. [[vasario 5]] d. "Mariner„Mariner 10"10“ praskriejo Venerą, artimiausias taškas virš Veneros paviršiaus – 5768 km, ir perdavė į Žemę pirmąsias artimas Veneros nuotraukas.
Atlikus kurso manevrus, naudojantis Veneros gravitacijos jėgomis, kosminis aparatas nukreipiamas skrydžiui Merkurijaus link. Pakeliui vėl įvyko pozicijos erdvėje nustatymo anomalija, kursas buvo atsatytas naudojant dujas ir nukreipiant kosminį aparatą reikalinga linkme. 1974 m. [[kovo 29]] d. 20:46 UTC "Mariner„Mariner 10"10“ kirto Merkusijaus [[orbita|orbitą]]. Šiuo momentu kosminis aparatas buvo tik 704 km virš planetos paviršiaus. Antrą kartą tai įvyko 1974 m. [[rugsėjo 21]] d. 48069 km aukštyje. Trečią kartą "Mariner„Mariner 10"10“ praskriejo planetą [[1975]] m. [[kovo 16]] d. ir buvo tik 327 km aukštyje. Visų praskriejimų metu buvo fotografuojamas planetos paviršius, atliekami magnetinio lauko matavimai. Inžineriniai testai buvo atliekami iki 1975 m. [[kovo 25]] d., kol baigėsi pozicijos kontrolei valdyti skirtos dujos; misija nutraukiama.
==Moksliniai rezultatai==
[[Image:Mariner10 Mercury photomosaic.gif|thumbnail|Merkurijaus fotomozaika iš "Mariner„Mariner 10"10“ į Žemę perduotų nuotraukų]]
"Mariner„Mariner 10"10“ atliktais tyrimais nustatyta, kad Veneros atmosferoje egzistuoja Hedley tipo cirkuliacija, užfiksuotas labai silpnas magnetinis laukas, o [[jonosfera]] sąveikauja su [[saulės vėjas|saulės vėju]].
Patvirtinta, kad Merijurijaus paviršius nusėtas [[krateris|krateriais]], nuotraukose matomas [[Mėnulis|Mėnulio]] tipo paviršius. Užfiksuotas silpnas Merkurijaus magnetinis laukas, tačiau nustatyta, jog planeta turi palyginti didelį [[geležis|geležies]] struktūrų branduolį.
| 