Margasis asiūklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Augalo aukštis siekia apie 30 cm. Stiebas nešakotas arba šakota pamatinė dalis, gulsčio arba kylančio tipo, rėčiaurečiau stataus. Centrinio stiebo kanalas sudaro apie ketvirtadalį stiebo skersmens, gali būti užakęs. Tarpubamblių ilgis apie 1-3 cm ilgio. Briaunelės šiurkščios, 4-12 cm ilgio, plotis apytiksliai dukart mažesnis už vagelių plotį. Lapai redukuoti į makštis su danteliais. Makščių kraštai juodi, danteliai dažniausiai būna baltos spalvos arba juodos su ruda žyme. Danteliai yra ovališkos arba lancetiškos (ietiškos) formos. Viršūnė baigiasi akuotu, kuris yra šiurkštus ir dažnai nutrupantis. Varpa (strobilas) yra juoda ir trumpa, kūgiškos formos, jos centrinės ašis -– tuščiavidurė.<ref name=":0">Minkevičius, A. LTSR flora, 1t., Vilnius, 1959</ref>

Stiebo vagelės turi periferinius (valekuliarinius) kanalus. Stiebas turi du bendrus endodermius, kurie gaubia indų kuleliuskūlelius.

Kaip ir kitų sporinių induočių, gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų ([[Sporofitas|sporofito (2n)]] ir ([[Gametofitas|gametofito (n))]] kaita. Sporangėse susidaro sporangiosporos. Sporanges praveria liepos pabaigoje arba rugpjūtį, jei jos neprasiveria, sporangiosporos išbarstomos pavasarį. Iš sporangiosporų išauga gametofitai. Gametofitai trumpaamžiai, plokštelės pavidalo. Gametofituose formuojasi vyriški ir moteriški lytiniai organai -– anteridžiai ir archegonės. Susiliejus gametoms susidaro zigota, iš kurios išauga naujas sporofitas, ciklas kartojasi.

Retas Lietuvos augalas, paplitęs Palangos, Pažaislio, Jurbarko, Sodėnų, DruskinininkųDruskininkų apylinkėse.

Termiškai neapdorojus šio augalo, galima mirtinai perdozuoti tiaminazės -– tai fermentas, kuris skaido vitaminą B1.