|
Nuo [[1958]] m. rudens Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros asistentė, nuo [[1964]] m. – vyr. dėstytoja, nuo [[1986]] m. – docentė.
Vaisingiausias ir ilgiausiai trukęs M. Gedvilaitės darbas buvo [[1962]] – [[1994]] m. su [[VPI|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] (universiteto) studentų mišriuoju choru (70-80 dalyvių) „Ave Vita"Vita“ ([[1983]] m.). Atgaivinusi iširusį kolektyvą, daugiau kaip tris dešimtmečius buvo jo meno vadovė ir dirigentė. Chorą išmokė apie 400 įvairių kūrinių ir surengė per 500 koncertų [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje: Latvijoje, [[Estija|Estijoje]], [[Moldavija|Moldavijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Rusija|Rusijoje]], Gruzijoje, [[Armėnija|Armėnijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, [[1990]] Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]], visose Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus"„Gaudeamus“, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, padarė fondinių įrašų. Choro koncertų programose buvo ir sudėtingų kūrinių: [[Julius Andrejevas|J. Andrejevo]] kantata „Amžinai jaunystei"jaunystei“, [[Virginijus Barkauskas|V. Barkausko]] kantata „Mes kuriame taiką"taiką“, [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] kantata „Vytautas Didysis"Didysis“, H. Purcello opera „Didona ir Enėjas"Enėjas“, G. Faurė „Requiem"„Requiem“, [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] kantata „Prie svetimų upių krantų"krantų“, fragmentai iš [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] muzikinės dramos „Atėnų griuvėsiai", chorai iš klasikinių ir šiuolaikinių operų.
[[1994]] m. Vilniaus pedagoginiame universitete suorganizavo dėstytojų ir darbuotojų kamerinį mišrųjį chorą „Ave musica", su kuriuo pasirodė koncertuose, [[1996]] m. dainavo ir giedojo [[Prancūzija|Prancūzijoje]], o [[1997]] m. [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]].
M. Gedvilaitė – bemaž visų [[Baltijos respublikos|Baltijos respublikų]] studentų dainų švenčių „Gaudeamus"„Gaudeamus“ Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje dirigentė, Lietuvos studentų dainų švenčių [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ([[1977]] m.), [[Marijampolė]]je ([[1981]] m.), [[Šiauliai|Šiauliuose]] ([[1984]] m.) ir [[1985]] m. Vilniaus chorų šventės „Dainuok, širdie, gyvenimą" dirigentė. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narė, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narė, Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto tarybos narė ([[1991]] – [[1992]] m.) ir šio universiteto senato narė ([[1992]] – [[1996]] m.). [[1978]] m. suteiktas nusipelniusios artistės garbės vardas.
== Šaltinis ==
|
