Luizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 009 pridėti baitai ,  prieš 3 mėnesius
Augdama Luizė buvo artima su 2 metais jaunesne seserimi Frederika ir broliu Džordžu. Juos prižiūrėjo guvernantė von Wolzogen, motinos draugė.<ref name=Moffat/> Kai jai buvo 6 metai jos motina mirė gimdydama. Tai paliko didelę žymę jaunosios kunigaikštytės gyvenime. Ji dažnai atiduodavo smulkius pinigus našlaičiams sakydama: „ji kaip aš, ji neturi motinos“.<ref name=Moffat/> Po dviejų metų Karolis vedė žmonos seserį Šarlotą ir susilaukė sūnaus Karolio. Luizė susidraugavo su pamote, bet po metų ji mirė.<ref name=Kluckhohn>{{cite book |first=August|last=Kluckhohn |translator=Elizabeth H. Denio |title=Louise, queen of Prussia: a memorial |publisher=Avery L. Rand |location=Boston |year=1889 |url = https://books.google.com/?id=cgkqAAAAYAAJ&pg=PA3&dq=queen+of+prussia+louise#v=onepage&q&f=false }} p.4-5</ref> Našlys Karolis nuvyko į [[Darmštatas|Darmštatą]] ir atidavė vaikus uošvei Marijai Luizai.<ref name=Kluckhohn/>
 
Senelė vaikus augino paprastai ir jie siuvosi sau drabužius.<ref name=FF>{{cite web |url=http://www.web-books.com/Classics/ON/B1/B1538/10MB1538.html#top |title=Queen Louise of Prussia (1776–1810) |author=Faithfull, Francis G. |accessdate=28 December 2010}}</ref> Nauja guvernantė iš Šveicarijos mokė vaikus kalbėti prancūziškai. Luizė laisvai skaitė ir kalbėjo prancūziškai, bet primiršo gimtąją vokiečių kalbą.<ref name=Kluckhohn/> Labdaringa veikla buvo sudėtinė Luizos išsilavinimo dalis. Ji buvo skatinama paaukoti kiek gali ir lydėdavo guvernantę aplankant vargšų namus.<ref name=Kluckhohn/> Nuo 10 iki 17 metų ji praleido laiką išsilavinusios senelės ir guvernantės draugijoje.
 
1793 m. Marija Luiza nuvyko į Frankfurtą. Ten ji krito į akį princui [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydrichui Vilhelmui]], o jos sesuo Frederika - jo broliui Liudvikui Karoliui. [[Balandžio 24]] d. įvyko dvigubos sužadietuvės. [[Gruodžio 24]] d. įvyko vestuvės, sesuo ištekėjo po dviejų dienų. [[1794]] m. [[spalio 1]] d. ji persileido. Po to gimė 9 sveiki vaikai, bet du mirė vaikystėje: [[Frydrichas Vilhelmas IV|Frydrichas Vilhelmas]] ([[1795]] m.), [[Vilhelmas I|Vilhelmas]] ([[1797]] m.), princesė Šarlotė (1798 m., [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] žmona), princesė Frederika ([[1799]] m.), princas Karolis ([[1801]] m.), princesė Aleksandrina ([[1803]] m.), princas Ferdinandas ([[1804]] m.), princesė Luizė ([[1808]] m.) ir princas Albertas ([[1809]] m.).
Napoleonui atėjus į valdžią Luizė, kaip ir daugelis karališkosios šeimos narių atvirai pasisakė už karą su Prancūzija.<ref>{{cite book |first1=Todd |last1=Fisher |author2=Gregory Fremont-Barnes |author3=Bernhard Cornwell |title=The Napoleonic Wars: The Rise and Fall of an Empire |publisher=Osprey Publishing |location=Oxford, England |year=2004 |url = https://books.google.com/books?id=j45Rg2VBbRAC&pg=PA254 |isbn=9781841768311 }} p. 254</ref> Karlas Augustas von Hardenbergas per Luizę kreipėsi į karalių, siūlydamas reformas, bet Frydrichas Vilhelmas nenorėjo atleisti patikimų patarėjų.<ref>{{cite book |first=Brendan |last=Simms |title=The Impact of Napoleon: Prussian High Politics, Foreign Policy and the Crisis of the Executive, 1797–1806 |publisher=Cambridge University Press |year=1997 |url = https://books.google.com/?id=b3dL_j1Mp7wC&pg=PA331&dq=%22frederick+william+iii%22+prussia+king+queen+louise#v=onepage&q=queen%20louise&f=false |isbn=9780521893855 }} p. 222</ref> Galiausiai karalius nusileido šeimos spaudimui ir pradėjo mobilizuoti armiją. [[1806]] m. [[spalio 14]] d. [[Jėnos mūšis]] baigėsi Prūsijos sutriuškinimu. Karalius ir Luizė lydėjo karius į mūšį, bet turėjo bėgti nuo prancūzų. Napoleonas užėmė Berlyną ir karališkoji šeima, nepaisant Luizės ligos, turėjo žiemą bėgtį į [[Klaipėda|Klaipėdą]], labiausiai į rytus nutolusį karalystės kraštą.<ref name=clark/> Galiausiai buvo pasirašyta [[Tilžės taika]] 1807 m. Paaiškėjus, kad Prūsija neteks pusės savo teritorijos Luizė susitiko su Napoleonu. Šis susitikimas nepakeitė jo nusistatymo, bet Luizės grožis padarė jam įspūdį.<ref name=clark/>
 
Patyrusi Napoleono įžeidimus Luizė pradėjo remti Šteino ir Hardenbergo vyriausybės reformas ir Gerhardo von Šarnhorsto bei Augusto Neidhardto von Gneisenau pastangas reorganizuoti armiją.<ref name=FF/> Ji įtikino karalių, kad reikią Šteiną grąžinti į vyriausybę.
[[1810]] m. [[liepos 19]] d. ji mirė ant vyro rankų nuo nenustatytos ligos.
 
1808 m. dar buvo nesaugu grįžti į Berlyną, tad karališkoji šeima vasarą praleido prie [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]]. Tų metų žiemą jie praleido [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] pas carą [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandrą I]]. Ji grįžo į Berlyną 1809 m. ir rado rūmus nusiaubtus.
 
[[1810]] m. [[liepos 19]] d. jilankydama tėvą Luizė mirė ant vyro rankų nuo nenustatytos ligos.<ref name=Kings>{{cite web
|url=http://departments.kings.edu/womens_history/luise.html
|title=Queen Louise of Prussia
|author=Drumin, Dawn
|publisher=King's College
|accessdate=2020-08-10}}</ref>
 
== Klaipėda ==
3 587

pakeitimai