Luizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Kailis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 52:
Senelė vaikus augino paprastai ir jie siuvosi sau drabužius. Nauja guvernantė iš Šveicarijos mokė vaikus kalbėti prancūziškai. Luizė laisvai skaitė ir kalbėjo prancūziškai, bet primiršo gimtąją vokiečių kalbą.<ref name=Kluckhohn/> Labdaringa veikla buvo sudėtinė Luizos išsilavinimo dalis. Ji buvo skatinama paaukoti kiek gali ir lydėdavo guvernantę aplankant vargšų namus.<ref name=Kluckhohn/> Nuo 10 iki 17 metų ji praleido laiką išsilavinusios senelės ir guvernantės draugijoje.
 
1793 m. Marija Luiza nuvyko į Frankfurtą. Ten ji krito į akį princui [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydrichui Vilhelmui]], o jos sesuo Frederika - jo broliui Liudvikui Karoliui. [[Balandžio 24]] d. įvyko dvigubos sužadietuvės. [[Gruodžio 24]] d. įvyko vestuvės, sesuo ištekėjo po dviejų dienų. [[1794]] m. [[spalio 1]] d. ji persileido. Po to gimė 9 sveiki vaikai, bet du mirė vaikystėje: [[Frydrichas Vilhelmas IV|Frydrichas Vilhelmas]] ([[1795]] m.), [[Vilhelmas I|Vilhelmas]] ([[1797]] m.), princesė Šarlotė (1798 m., [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] žmona), princesė Frederika ([[1799]] m.), princas Karolis ([[1801]] m.), princesė Aleksandrina ([[1803]] m.), princas Ferdinandas ([[1804]] m.), princesė Luizė ([[1808]] m.) ir princas Albertas ([[1809]] m.).
 
[[1797]] m. lapkričio 16 d. jos vyras tapo Prūsijos kaizeriu Frydrichu Vilhelmu III po tėvo mirties. Priešingai nei jos pirmtakės, ji aktyviai bendravo su pavaldiniais ir buvo mados ikona. Ji išplatino skarelės, kurią užsirišdavo, kad nesušaltų, nešiojimą.
 
[[1810]] m. [[liepos 19]] d. ji mirė ant vyro rankų nuo nenustatytos ligos.
 
== Klaipėda ==
[[Vaizdas:Luisengymnasium Memel.JPG|thumb|250px|left|Klaipėdos Luizės gimnazija apie 1900 m.]]