Luizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 605 pridėti baitai ,  prieš 3 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
S (Šalina nuorodas į šiukšlių svetainę genealogia.grocholski.pl)
 
Už Prūsijos sosto įpėdinio ištekėjo 1793 m. [[gruodžio 24]] d., būdama 17 metų.
== Biografija ==
Luizė gimė [[1776]] m. [[kovo 10]] d. viloje netoli Hanoverio.<ref name=Moffat>{{cite book|first=Mary|last=Maxwell Moffat |title=Queen Louisa of Prussia |publisher=E.P. Dutton and Company |location=New York, NY |year=1907 |url = https://archive.org/details/queenlouisaprus02moffgoog |page=[https://archive.org/details/queenlouisaprus02moffgoog/page/n33 16]|quote=queen of prussia louise.}} p. 16-19</ref> Ji buvo ketvirta duktė ir šeštas vaikas. Jos tėvai buvo Karolis Meklenburgas ir Friderika Karolina Hesen.
 
Augdama Luizė buvo artima su 2 metais jaunesne seserimi Frederika ir broliu Džordžu. Juos prižiūrėjo guvernantė von Wolzogen, motinos draugė.<ref name=Moffat/> Kai jai buvo 6 metai jos motina mirė gimdydama. Tai paliko didelę žymę jaunosios kunigaikštytės gyvenime. Ji dažnai atiduodavo smulkius pinigus našlaičiams sakydama: „ji kaip aš, ji neturi motinos“.<ref name=Moffat/> Po dviejų metų Karolis vedė žmonos seserį Šarlotą ir susilaukė sūnaus Karolio. Luizė susidraugavo su pamote, bet po metų ji mirė.<ref name=Kluckhohn>{{cite book |first=August|last=Kluckhohn |translator=Elizabeth H. Denio |title=Louise, queen of Prussia: a memorial |publisher=Avery L. Rand |location=Boston |year=1889 |url = https://books.google.com/?id=cgkqAAAAYAAJ&pg=PA3&dq=queen+of+prussia+louise#v=onepage&q&f=false }} p.4-5</ref> Našlys Karolis nuvyko į [[Darmštatas|Darmštatą]] ir atidavė vaikus uošvei Marijai Luizai.<ref name=Kluckhohn/>
 
Senelė vaikus augino paprastai ir jie siuvosi sau drabužius. Nauja guvernantė iš Šveicarijos mokė vaikus kalbėti prancūziškai. Luizė laisvai skaitė ir kalbėjo prancūziškai, bet primiršo gimtąją vokiečių kalbą.<ref name=Kluckhohn/> Labdaringa veikla buvo sudėtinė Luizos išsilavinimo dalis. Ji buvo skatinama paaukoti kiek gali ir lydėdavo guvernantę aplankant vargšų namus.<ref name=Kluckhohn/> Nuo 10 iki 17 metų ji praleido laiką išsilavinusios senelės ir guvernantės draugijoje.
 
1793 m. Marija Luiza nuvyko į Frankfurtą. Ten ji krito į akį princui [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydrichui Vilhelmui]], o jos sesuo Frederika - jo broliui Liudvikui Karoliui. [[Balandžio 24]] d. įvyko dvigubos sužadietuvės.
 
[[1797]] m. lapkričio 16 d. jos vyras tapo Prūsijos kaizeriu Frydrichu Vilhelmu III po tėvo mirties. Priešingai nei jos pirmtakės, ji aktyviai bendravo su pavaldiniais ir buvo mados ikona. Ji išplatino skarelės, kurią užsirišdavo, kad nesušaltų, nešiojimą.
 
[[1810]] m. [[liepos 19]] d. ji mirė ant vyro rankų nuo nenustatytos ligos.
== Klaipėda ==
[[Vaizdas:Luisengymnasium Memel.JPG|thumb|250px|left|Klaipėdos Luizės gimnazija apie 1900 m.]]
{{Šaltiniai}}
* Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, [[Klaipėda]] buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] per [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] karališkoji šeima atvyko [[1807]] m. sausį ir prabuvo čia iki [[1808]] m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.
Tuometinė Klaipėda ir kultūrine prasme negalėjo daryti įspūdžio išsilavinusiai Luizei. Karalienei Klaipėda priminė tas dienas, kai ji su vyru [[1802]] m. birželį čia pasveikino Rusijos imperatorių [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksndrą I]]. Karališkoji pora apsigyveno pirklio F. L. Konsencijaus name, kuriame vėliau įsikūrė miesto [[rotušė]] (dab. [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] administracija). Karališkoji pora prisidėjo prie miesto tvarkymo bei gražinimo, rūpinosi vargšais. Ji žavėjosi kraštovaizdžiu [[Olando kepurė]]je, [[Baltijos jūra]], karalienė su vaikais mėgo vaikščioti po [[Tauralaukis|Tauralaukio]] dvaro apylinkes. Vėliau ten buvo pasodintas vadinamasis karalienės Luizės [[ąžuolas]] ir pastatytas paminklėlis.
 
 
[[1999]] m. [[liepos 30]] d. Klaipėdoje ant pastato ([[Danė]]s g.17) atidengtas bareljefas karalienei Luizei (aut. H. Hackė iš Berlyno).
== Nuorodos ==
 
== Galerija ==
Louise, Queen of Prussia by Vigee-Lebrun (1801, Schloss Charlottenburg).jpg|Luizė 1801 metais
</gallery>
== Išnašos ==
 
{{Išn}}
{{Šalis-Biograf-stub|GER}}
 
3 586

pakeitimai