Kosta del Solis: Skirtumas tarp puslapio versijų

45 pridėti baitai ,  prieš 1 mėnesį
S
(Naujas puslapis: dešinėje|miniatiūra|250x250px|Paplūdimys Kosta del Solyje. Fone – Blankos kalnai Vaizdas:Puerto_Banús_Marbella.jpg|miniatiūra|Puerto...)
 
[[Vaizdas:Hotel_Puente_Romano.jpg|dešinėje|miniatiūra|250x250px|Paplūdimys Kosta del Solyje. Fone  – Blankos kalnai]]
[[Vaizdas:Puerto_Banús_Marbella.jpg|miniatiūra|Puerto Banuso jachtų uostas, [[Marbelja|Marbeljoje]]]]
'''Kosta del Solis''' ({{es|Costa del Sol}}  – „Saulės pakrantė“)  – [[Ispanija|Ispanijos]] pietuose esantis regionas, priklausantis [[Ispanijos autonominiai regionai|autonominiam]] [[Andalūzija|Andalūzijos]] regionui. Regioną sudaro pakrantės miestai ir miesteliai, esantys [[Malagos provincija|Malagos provincijoje]].
 
Kosta del Solis yra išsidėstęs tarp dviejų mažiau žinomų pakrantės regionų  – [[Kosta de la Lusas|Kosta de la Luso]] ir [[Kosta Tropikalis|Kosta Tropikalio]]. Anksčiau regioną sudarė nedidelės žvejų gyvenvietės. Šiandien pakrantė yra visame pasaulyje žinoma, turistų gausiai lankoma vieta.
 
== Geografija ==
Didžiausias Kosta del Solio miestas yra [[Malaga]]. Regione taip pat yra šie miestai: [[Toremolinosas]], [[Benalmadena]], [[Fuenchirola]], [[Michasas]], [[Marbelja]], [[San Pedro de Alkantara]], [[Estepona]], [[Manilva]], [[Kasaresas]], [[Rinkon de la Viktorija]], [[Veles Malaga]], [[Nercha]], [[Frigilijana]] ir [[Toroksas]].
 
Regionas tęsiasi nuo Maro-Sero uolų rytuose iki Čiuljeros kyšulio vakaruose. Jis užima siaurą pakrantės juostą, kurią šiaurėje riboja pietinės [[Betikos Kordiljera|Andalūzijos kalnų]] grandinės, o pietuose  – [[Viduržemio jūra]]. Pakrantės kraštovaizdis yra gana įvairus. Čia vyrauja paplūdimiai, uolos, estuarijos, įlankos bei kopos. Upės gana trumpos ir sezoninės. Žemdirbystė čia beveik nevystoma.
 
Kosta del Solyje šilti orai vyrauja ištisus metus. Pavyzdžiui, Malagoje saulė vidutiniškai šviečia 3 000 valandų per metus.<ref>{{cite web|url=https://www.marbellaforsale.com/blog/costa-del-sol-officially-sunniest-part-spain/#:~:text=The%20city%20is%20the%20sunniest,sea%20during%20the%20summer%20months.|title=Costa Del Sol Officially Sunniest Part of Spain|date=2016-08-19|website=Marbella for Sale|access-date=2020-07-03}}</ref>
 
== Istorija ==
 
=== Ankstyvoji istorija ===
Pakrantėje gyvenvietės pradėjo kurtis prieš maždaug 2 800 metų. Pirmieji čia apsigyvenę žmonės, manoma, buvo viena iš senovės [[Keltiberai|keltiberų]] genčių. Maždaug 770  m. pr. Krm. e. [[Finikija|finikiečiai]] čia įkūrė ''Malakos'' koloniją, o nuo VI a. pr. Krm. e. ją valdė [[Kartagina]]. Nuo 218  m. pr. Krm. e. regionas buvo valdomas [[Romos respublika|Romos respublikos]], o pirmojo amžiaus pabaigoje jis tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] dalimi.<ref>{{cite web |series=Brill's New Pauly |title=Lex Malacitana |url=http://referenceworks.brillonline.com/entries/brill-s-new-pauly/lex-malacitana-e703230 |work=Reference. Antiquity volumes |publisher=Brill Online|accessdate=2020-07-14 |author=Hartmut Galsterer |author2=Hubert Cancik |author3=Helmuth Schneider}}</ref>
 
Po Romos imperijos žlugimo V a. viename jos buvusiame regione, ''[[Hispania Baetica]]'', kuriam priklausė ir dabartinis Kosta del Solis, apsigyveno [[germanai]] ir kai kurie [[Bizantija|Bizantijos imperijos]] gyventojai. V-VIIIV–VIII a. pietinė Viduržemio jūros pakrantė buvo [[Vestgotų karalystė|Vestgotų karalystės]] dalis. 711  m. regioną užkariavo musulmonai, o miestas, kuris jau tada buvo žinomas Malagos vardu ({{ar|مالقة}}) buvo aptvertas gynybinėmis sienomis. 1026  m. Malaga tapo Malagos [[Taifa|taifos]], kurią valdė [[Hamudidų dinastija]], sostine.<ref>{{cite book |author=Jerrilynn Denise Dodds |title=Al-Andalus: The Art of Islamic Spain |url=https://books.google.com/books?id=lLAryx8bC8UC&pg=PA52 |accessdate=2020-07-14 |date=1992 m. sausis |publisher=Metropolitan Museum of Art |isbn=978-0-87099-636-8 |page=52}}</ref> Taifa buvo [[Kordobos kalifatas|Kordobos kalifato]] dalis.
 
1487  m. vykusi Malagos apgultis buvo viena ilgiausių [[Rekonkista|rekonkistos]] apgulčių.<ref>{{cite book |author1=Jonathan M. Bloom |author2=Sheila Blair |title=The Grove Encyclopedia of Islamic Art and Architecture |url=https://books.google.com/books?id=un4WcfEASZwC&pg=RA1-PA436 |accessdate=2020-07-14 |year=2009 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-530991-1 |page=436}}</ref> XVI a. vietovėje dėl įvairių ligų epidemijų, prasto derliaus, potvynių ir žemės drebėjimų gyventojų ėmė nuolat mažėti.
 
XVIII a. prekyba, kurioje daugiausiai dalyvavo užsienio prekybininkai,<ref>{{cite book |author=Alisa M. Ginio |title=Jews, Christians, and Muslims in the Mediterranean World After 1492 |url=https://books.google.com/books?id=14T9IpStzscC&pg=PA68 |accessdate=2020-07-14 |year=1992 |publisher=Cass |isbn=978-0-7146-8050-7 |page=68}}</ref> buvo pagrindinis Malagos provincijos įplaukų šaltinis. Vynas ir razinos buvo pagrindinis regiono eksportas.<ref>{{cite book |author=David R. Ringrose |title=Spain, Europe, and the 'Spanish Miracle', 1700-1900 |url=https://books.google.com/books?id=iZUGYOoIiscC&pg=PA198 |accessdate=2020-07-14|date=1998-11-26 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-64630-7 |page=198}}</ref> Atnaujintas Malagos uostas ir nutiesti keliai<ref>{{cite book |title=Jábega: Revista de la Diputación Provincial de Málaga |url=https://books.google.com/books?id=Uf8WAQAAMAAJ |accessdate=2020-07-14 |year=1985 |publisher=La Diputación |page=70}}</ref> palengvino Malagos vynų eksportą.
 
Malaga buvo labai svarbi Ispanijos [[Burbonai|Burbonų]] užsienio politikoje. Mieste buvo tvarkomi regioninės kariuomenės bei visos Viduržemio jūros gynybos reikalai. Po 1704  m. vykusio [[Malagos mūšis|Malagos mūšio]], po kurio ispanai prarado Gibraltarą britams, Malaga tapo pagrindine [[Gibraltaro sąsiauris|sąsiaurio]] gynybos baze Ispanijoje.
 
Antroje XVIII a. pusėje, pastačius San Telmo akveduką, Malagoje buvo išsprestosišspręstos nuolatinės vandens tiekimo miestui problemos. Akvedukos statybos buvo vienas didžiausių to meto Ispanijos infrastruktūros projektų.<ref>{{cite book |author1=Christopher Wawn |author2=David Wood |title=In search of Andalucia: a historical geographical observation of the Málaga sea board |url=https://books.google.com/books?id=8hJpAAAAMAAJ |accessdate=2020-07-15 |year=2000 |publisher=Pentland |isbn=978-1-85821-690-4 |page=58}}</ref> Nors tuo laikotarpiu didžiąją regiono gyventojų dalį sudarė valstiečiai ir darbininkų klasės atstovai, po truputį ėmė augti į verslą orientuotų viduriniosios klasės atstovų skaičius, kurie padėjo pagrindus XIX a. ekonominiam pakilimui.
 
=== Turizmo pradžia ===
Beveik visą XIX a. Malagos provincija buvo klestintis prekybos ir pramonės centras. Vis dėlto, XIX a. pabaigoje regione buvo juntami ekonominio nuosmukio padariniai. 1893  m. regione buvo nustota išgauti geležies rūda,<ref>{{cite web |title=Comportamiento demográfico ante la inversión minera foránea. La población de Marbella en los inicios de la Marbella Iron Ore Company and Limited (1866-1874) |url=http://www.ugr.es/~adeh/comunicaciones/Bernal_Gutierrez_J.pdf |publisher=Universidad de Granada |accessdate=2020-07-15 |author=José Bernal Gutierrez |archiveurl=https://web.archive.org/web/20050519033044/http://www.ugr.es/~adeh/comunicaciones/Bernal_Gutierrez_J.pdf |page=16 |archivedate=2005-05-19 |language=ispanų k.}}</ref> sumažėjo prekyba, smuko tekstilės pramonė. Ekonominis nuosmukis paveikė ir žemės ūkio sektorių. Vyno pramonėje naudojamus [[Tikrasis vynmedis|tikrojo vynmedžio]] vynuogynus nuniokojo [[Vynuoginė filoksera|vynuoginės filokseros]] vabzdžiai.
 
Dėl krizės dauguma gyventojų neteko darbo, žlugo daugybė verslų. Daugelis gyventojų ėmė svarstyti kitus pragyvenimo šaltinius. Kai kurie gyventojai suprato, kad turizmas gali tapti pagrindiniu jų pajamų šaltiniu. Vis dėlto, praėjo nemažai laiko, kol buvo imtasi darbų norint Malagą paversti kurortu. 1897  m. grupė įtakingų ir novatoriškų verslininkų, kurie suprato, jog turizmas neš nemažai pelno, įkūrė Malagos klimato ir gražinimo propagavimo draugiją ({{es|Sociedad Propagandística del Clima y Embellecimiento de Málaga}}) ir pradėjo regione vystyti turizmo sektorių.<ref>{{cite journal |last=Pellejero Martínez |first=Carmelo |title=Turismo y Economía en la Málaga del siglo XX |journal=Revista de Historia Industrial |year=2005 |volume=XIV |series=3 |issue=29 |page=3 |url=http://www.juntadeandalucia.es/educacion/vscripts/wbi/w/rec/4612.pdf |accessdate=2020-07-16 |trans-title=Tourism and the Economy in Málaga of the 20th Century |publisher=Universidad de Málaga}}</ref> Draugijos reklaminės kampanijos liaupsino švelnų Malagos klimatą ir jų dėka miestas pritraukė nemažai turistų, kurie šiek tiek palengvino regiono ekonominio nuosmukio padarinius.
 
XX a. pradžioje rytų Malagoje buvo atidarytas Banjos del Karmen paplūdimys. 1928  m. buvo atidaryti Toremolinoso golfo laukai. 1933  m. spalio 15 d. [[Marbelja|Marbeljoje]] buvo atidarytas „Miramaro“ viešbutis, kurio savininkai reklamavo šį viešbutį ir visą Marbeljos miestą, vartodami angliškus „Sunny Coast“ bei prancūziškus „Côte du Soleil“ ({{lt|Saulės pakrantė}}) išsireiškimus. Istorikai mano, kad dėl to šiais laikais regionas ir yra žinomas Kosta del Solio vardu.<ref>Alcalá, Fernando. "Marbella, antes y ahora. Los años del turismo. " Málaga, Centro de Ediciones de la Diputación de Málaga (2000): 203.</ref>
 
Vis dėlto, turizmo sektoriaus plėtra regione nutrūko dėl prasidėjusių [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietinio]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karų.
 
=== Ispanijos pilietinis karas ===
1936  m. liepą, sukilus [[Francisco Franco|Fransisko Franko]] karinėms pajėgoms, dalis Andalūzijos buvo kontroliuojama [[Antroji Ispanijos Respublika (1931-1939)|respublikonų]], o kita  – F. Franko vadovaujamų [[Nacionalistų Ispanija|nacionalistų]]. Kosta del Solį kontroliavo respublikonai, o Malaga tapo respublikonų karinio jūrų laivyno baze. Siekdamos panaikinti respublikonų kontrolę [[Malagos provincija|Malagos provincijoje]], jungtinės nacionalistų ir [[Italijos karalystė (1861–1946)|italų]], kuriems vadovavo [[Gonzalo Queipo de Llano|generolas Gonzalo Keipo de Jano]], karinės pajėgos 1937  m. vasario 8 d. sėkmingai užėmė Malagą.<ref>{{cite book |author=George R. Esenwein |title=The Spanish Civil War: A Modern Tragedy |url=https://books.google.com/books?id=ifTEhLqQ30YC&pg=PA143 |accessdate=2020-07-17|date=2005-09-14 |publisher=Taylor & Francis |isbn=978-0-203-08785-5 |page=143}}</ref><ref>{{cite book |author=James W. Cortada |title=Modern Warfare in Spain: American Military Observations on the Spanish Civil War, 1936-1939 |url=https://books.google.com/books?id=DxVUH_1pUZkC&pg=PR9 |accessdate=2020-07-17|date=2011-11-30 |publisher=Potomac Books, Inc. |isbn=978-1-59797-556-8 |page=92}}</ref> Po okupacijos daugelis civilių gyventojų ir karių paliko Malagą ir pėščiomis išvyko į [[Almerija|Almeriją]]. Pakeliui juos pradėjo bombarduoti F. Franko karinės oro pajėgos.<ref name=beevor>{{cite book |author=Antony Beevor |title=The Battle for Spain: The Spanish Civil War, 1936-1939 |url=https://archive.org/details/battleforspainsp00anto |url-access=registration |accessdate=2020-07-18 |year=2006|publisher=Penguin Books |isbn=978-0-14-303765-1 |page=[https://archive.org/details/battleforspainsp00anto/page/201 201]}}</ref> Manoma, kad Malagos užėmimo metu žuvo virš 7 000 gyventojų.<ref name=beevor/>
 
=== Penktasis ir šeštasis dešimtmečiai ===
[[Vaizdas:Brigitte Bardot.jpg|thumb|200px|[[Brigitte Bardot|Brižit Bardo]] mėgaujasi naktiniu gyvenimu Kosta del Solyje (1958  m.)]]
Iki Antrojo pasaulinio karo Marbelja buvo nedidelis kaimelis, kuriame gyveno apie 900 žmonių. Kuomet jame apsigyveno markizas Rikardo Soriano, kaimelį pradėjo lankyti turtingi bei garsūs markizo draugai.<ref name=marbella>{{cite web |url=http://www.webdelayuntamiento.com/informacion-de-marbella-4853.html |title=Localizacion de Marbella Informacion sobre Marbella que pertenece a la provincia de Málaga |publisher=La web del ayuntamiento |language=ispanų k. |access-date=2020-07-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130414042754/http://www.webdelayuntamiento.com/informacion-de-marbella-4853.html |archive-date=2013-04-14}}</ref> 1943  m. jis įsigijo sodybą, buvusią tarp Marbeljos ir San Pedro. Sodybos vietoje jis vėliau pastatė viešbutį. Nuo to, manoma, prasidėjo turizmas Marbeljoje.<ref>{{cite book |author=Ángel A. Jordán |title=Marbella Story |url=https://books.google.com/books?id=Bi0MAAAAIAAJ |accessdate=2020-07-30|date=1989-04-01 |publisher=GeoPlaneta, Editorial, S. A. |isbn=978-84-320-4707-7 |page=73}}</ref>
 
R. Soriano sūnėnas, princas Alfonsas, regione įsigijo dvarą, kurį 1954  m. taip pat pavertė viešbučiu. Šiame viešbutyje dažnai apsistodavo kino žvaigždės, verslo vadovai ir kilmingi asmenys. Tiek R. Soriano, tiek jo sūnėno viešbučius pamėgo Europos aristokratai.<ref name=marbella/>
 
Šeštajame dešimtmetyje [[Toremolinosas]] tapo populiarus tarp pasaulinių įžymybių. Jame svečiavosi [[Grace Kelly|Greis Keli]], [[Ava Gardner|Eiva Gardner]], [[Marlon Brando|Marlonas Brando]], [[Orson Welles|Orsonas Velsas]], [[Brigitte Bardot|Brižit Bardo]] ir [[Frank Sinatra|Frenkas Sinatra]].<ref name="HårdMisa2008">{{cite book |author1=Mikael Hård |author2=Thomas J. Misa |title=Urban Machinery: Inside Modern European Cities |url=https://books.google.com/books?id=v_40CUm6gLMC&pg=PA116 |accessdate=2020-07-30|date=2008-01-01 |publisher=MIT Press |isbn=978-0-262-08369-0 |page=116}}</ref>
 
=== Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai ===
Nuo 1959  m. iki 1974  m. Kosta del Solyje išaugo gyventojų skaičius, sustiprėjo regiono ekonomika, labai išaugo turistų skaičius. Pavadinimas „Costa del Sol“ tapo prekiniu ženklu, pristatančiu Viduržemio jūros pakrantę Malagos provincijoje.<ref>{{cite book|author=Antonio Migu Nogues-Pedregal|title=Culture and Society in Tourism Contexts|url=https://books.google.com/books?id=k2O-vf47jvYC&pg=PA72|year=2012|publisher=Emerald Group Publishing|isbn=978-0-85724-684-4|page=72}}</ref> Kosta del Solis tapo populiarus ne tik dėl savo paplūdimių, bet ir dėl vietinės kultūros bei virtuvės.
 
Staigaus ekonominio pakilimo laikotarpis buvo pramintas „Ispanijos stebuklu“.<ref>{{cite book|author=José María Magone|title=Iberian Trade Unionism: Democratization Under the Impact of the European Union|url=https://books.google.com/books?id=mjMiu_p55IIC&pg=PA187 |year=2001 |publisher=Transaction Publishers |isbn=978-1-4128-2576-4|pages=187–}}</ref> Tuo metu dauguma kaimo gyventojų išvyko dirbti ir gyventi į miestus. Dėl to miestų pakraščiuose ėmė kilti daugiabučiai, kuriuose apsigyveno įvairių gamyklų darbuotojai. Kai kurie regiono miestai išsaugojo savo istorinius senamiesčius, tačiau daugelyje jų tradicinius pastatus pakeitė nauji komerciniai bei gyvenamieji pastatai. Nauji pastatai, daugiausiai viešbučiai, iškilo ir pakrantėse, siekiant pritraukti ir apgyvendinti kuo daugiau [[Turizmas|turistų]].<ref>{{cite book|author1=McDowell, A|author2=Carter, R|author3=Pollard, J|editor=P. P. Wong|title=Tourism Vs. Environment: The Case for Coastal Areas|url=https://books.google.com/books?id=21ikixG655wC&pg=PA189 |year=1993|publisher=Springer|isbn=978-0-7923-2404-1|page=189|chapter=The Impact of Man on the Shoreline Environment of the Costa del Sol, Southern Spain}}</ref>
 
Toremolinoso populiarumo dėka, turistai septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė plūsti ir į šalia esančius miestelius, pavyzdžiui, į [[Benalmadena|Benalmadeną]], [[Fuenchirola|Fuenchirolą]] ir [[Michasas|Michasą]]. Septintajame dešimtmetyje iki tol nelabai žinomi žvejų kaimeliai ėmė sparčiai keistis  – juose atsidarė viešbučiai, buvo sutvarkyti paplūdimiai. [[Marbelja]] tapo populiari turtingųjų ir aristokratų atostogų vieta.<ref>{{cite book |title=Reencontrar la Costa del Sol |url=https://books.google.com/books?id=rJQ_QwAACAAJ |date=2008-03-27 |publisher=Lunwerg Editores |isbn=978-84-9785-401-6}}</ref>
 
=== Aštuntojo dešimtmečio pabaiga ir vėlesni dešimtmečiai ===
Malagos oro uosto renovacija pagerino regiono infrastruktūrą ir palengvino daugelio turistų atvykimą. Pigių užsakomųjų skrydžių ir atostogų paketų dėka, regionas tapo viena populiariausių atostogų krypčių. Aštuntajame dešimtmetyje kelionės į Ispaniją sudarė 35 % visų kelionių iš VokietojosVokietijos ir Jungtinės Karalystės,<ref name="HårdMisa2008"/> o Kosta del Solio populiarumas ir toliau augo. Ekonominio pakilimo laikotarpiu augo turizmo bei pramonės sektoriai bei mažėjo šalies priklausomybe nuo žemės ūkio sektoriaus.<ref>{{cite book|author1=Trudy Ring|author2=Robert M. Salkin|author3=Sharon La Boda|title=International Dictionary of Historic Places: Southern Europe|url=https://books.google.com/books?id=74JI2UlcU8AC&pg=PA410|year=1995|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|isbn=978-1-884964-02-2|pages=410–}}</ref> Vis dėlto, Ispanijos ekonomikos augimas po 1973  m. sulėtėjo.<ref>{{cite book |author=Adrian Shubert |title=A Social History of Modern Spain |url=https://books.google.com/books?id=f7DaseuBh8oC&pg=PA210 |date=2003 m. spalio 3 d. |publisher=Taylor & Francis |isbn=978-0-203-42121-5 |page=210}}</ref>
 
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintajame dešimtmetyje, regionui sparčiai vystantis ir tobulėjant, smarkiai padidėjo emigrantų pensininkų iš Šiaurės Europos,<ref>{{cite journal|doi=10.1080/14616680010008702|title=Tourism as a recruiting post for retirement migration|year=2001|last1=Rodriguez|first1=Vicente|journal=Tourism Geographies|volume=3|pages=52}}</ref> ypač iš Didžiosios Britanijos, skaičius.<ref>{{cite book |author=Karen O'Reilly |editor=Russell King, Nancy Wood |title=Media and Migration: Constructions of Mobility and Difference |url=https://books.google.com/books?id=JGFneM4f0nsC&pg=PA177|date=2013-04-15 |publisher=Routledge |isbn=978-1-134-58405-5 |pages=177–179 |chapter=The British on the Costa del Sol}}</ref> Tuo laikotarpiu regionas britų spaudoje imtas vadinti „Costa del Crime“ ({{lt|Nusikaltimų pakrantė}}),<ref>{{cite book |author=Karen O'Reilly |title=The British on The Costa Del Sol |url=https://books.google.com/books?id=gXxRltHc9eEC |date=2002-11-01 |publisher=Taylor & Francis |isbn=978-0-203-49540-7 |page=69}}</ref> mat daugelis nusikaltėlių, siekdami išvengti teismo savo gimtojoje šalyje, persikeldavo gyventi į Kosta del Solį. Dėl [[Gibraltaras|Gibraltaro]], santykiai tarp Jungtinės Karalystės ir Ispanijos buvo įtempti, o [[Ekstradicija|ekstradicijos]] susitarimas tuo metu nebuvo priimtas.<ref name=crime>
 
== Transportas ==
Nuo 1998  m. Malagos uostas yra naujinamas ir plečiamas, o vykdomi projektai radikaliai keičia uosto ir aplinkinių teritorijų įvaizdį. Kruizinių laivų dėka 2012  m. Malagą aplankė virš 600 000 keleivių, į miestą atplaukusių kruiziniais laivais, įskaitant ir tuos, kurių kruizinė kelionė prasidėjo arba baigėsi Malagoje. Marbeljoje esančiame ''Puerto de la Bajadilla'' uoste yra įsikūrusi Marbeljos žvejų gildija, o pats uostas yra naudojamas kroviniams gabenti.
 
Nacionalinės Ispanijos geležinkelio bendrovės „[[Renfe Operadora|Renfe]]“ valdoma [[Greitasis traukinys|greitųjų traukinių]] linija „[[AVE]]“ (''Alta Velocidad Española'') 2007  m. gruodžio 24 d. atidarė 155  km [[1435 mm vėžė|standartinės vėžės]] geležinkelio liniją tarp [[Kordoba (Ispanija)|Kordobos]] ir Malagos. Traukinys gali pasiekti 350 km/h greitį.<ref>{{cite web|last=Administrador de Infraestructuras Ferroviarias|first=Adif|title=High Speed Reaches the Costa del Sol Cordoba-Malaga line|url=http://www.adif.es/en_US/infraestructuras/lineas_de_alta_velocidad/cordoba-malaga/cordoba-malaga.shtml|accessdate=2020-08-08 |url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120621053537/http://www.adif.es/en_US/infraestructuras/lineas_de_alta_velocidad/cordoba-malaga/cordoba-malaga.shtml|archivedate=21 June 2012}}</ref> Taip pat regiono planuose yra numatyta nutiesti „Kosta del Solio geležinkelį“, kuris turėtų sujungti Malagą su Marbelja ir Estepona.
 
Oro transportu atvykę turistai leidžiasi [[Malagos oro uostas|Malagos]], [[Granados Frederiko Garsijos Lorkos tarptautinis oro uostas|Granados]] ir [[Tarptautinis Gibraltaro oro uostas|Gibraltaro]] oro uostuose.
 
== Gastronomija ==
Vietinei Kosta del Solio virtuvei, kaip ir likusiai Andalūzijai, istoriškai įtakos turėjo ispanų, žydų ir arabų tradicijos. Regiono virtuvėje dominuoja jūros gėrybės. ''Pescaíto frito'' ({{lt|kepta žuvelė}})  – maža žuvis, dažniausiai menkė, apvoliota džiūvėsiuose, nenaudojant kiaušinio, ir kepama alyvuogių aliejuje bei patiekiama su citrina  – yra vienas populiariausių regiono patiekalų. [[Gaspačo]]  – tradiciška ispaniška šaltsriubė, gaminama iš pomidorų, agurkų, svogūnų, žaliųjų paprikų, česnako, duonos ir acto. Regione taip pat yra populiarus lėkštės plonai pjaustyto ''serrano'' kumpio ir [[Cheresas|chereso]] derinys. [[Čiura|Čiuros]]  – kepti tešlos pyragaičiai, kurie yra patiekiami karšti ir dažniausiai yra mirkomi į ''[[café con leche]]'' arba karštą šokoladą  – yra tradicinis pusryčių patiekalas.
 
Regione yra populiarūs nedideli, paplūdimiuose įsikūrę restoranai po atviru dangumi, vadinami ''Chiringuitos''.
34 255

pakeitimai