Musteika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+nuotr.
Eilutė 18:
== Geografija ==
 
Musteika yra viena iš labiausiai į pietus nutolusių Lietuvos gyvenviečių {{išnaša|{{EL|1|7|Geografinė padėtis}}}} (jai priklauso miškuose esantis piečiausias šalies taškas, nors toliausiai į pietus nutolusios sodybos yra [[Ašašninkai|Ašašninkuose]]). Per kaimą teka pavasariais ištvinstantis [[Musteika (upė)|Musteikos upelis]]. Į šiaurę nuo Musteikos nuo 1975 iki 2003 metų telkšojo [[Grybaulia|Grybaulios]] žuvininkystės tvenkiniai, nusidriekę iki geležinkelio [[Vilnius]]-[[Gardinas]], apylinkėse yra žemyninės kopos. Už 5 km į šiaurės rytus nuo Musteikos prasideda [[drevinės bitininkystės pažintinis takas]].
 
Musteiką iš visų pusių supa [[Dainavos giria]]. Apie kaimą esantys miškai bendrai vadinami Gudų giria. Šie miškai gerokai skiriasi nuo pamerkių, paūlių skaistšilių – pelkėti, gausu tamsių [[eglynas|eglynų]], vietomis – mišrių miškų ([[juodalksnynas|juodalksnynų]], [[drebulynas|drebulynų]]).<ref name=must>''Musteika'', sudarė [[Henrikas Gudavičius]]. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 1997.</ref> Už 6 km į rytus prasideda [[Čepkelių raistas]], arčiau plyti [[Pastalikė]]s, Pogarendos pelkės. Seniau pelkės skyrė Musteiką ir nuo Kabelių bei Grybaulios, bet XX a. antroje pusėje nusausintos.
Eilutė 37:
 
Kadangi kaime [[gruntinis vanduo]] yra negiliai, o pavasariais Musteikos upelis ištvinsta, žmonės bulvių [[rūsys|rūsius]] įrengdavo miškuose arba statydavosi antžeminius rūsius. Šalia Miškinių Ažarėlio raisto būta daug tokių bulvių duobių, kurių gylis siekė 2 m, o vidus būdavo perdengiamas skaldytais rąsteliais, šiaudais ir smėliu. Vienoje duobėje tilpdavo iki 40 bulvių maišų. Antžeminiai rūsiai būna su krosnimis arba šaltomis dienomis šildomi atneštomis žarijomis.<ref name=senmust>''Senoji Musteika'', sudarė Romas Norkūnas. Vilnius: Gamtos pasaulis, 2006.</ref>
[[Vaizdas:Musteika, klėtis.JPG|thumb|240px|Senovinis Prano Averkos medinis [[svirnas]] Steponų gale<ref name=senmust />]]
 
Kaimas pasižymi [[tvora|tvorų]] gausa, masyviomis baslių tvoromis – tujinais (iš šerdingos pušies arba ąžuolo). Tokios tvoros neleisdavo vilkams išsivilkti naminius gyvulius. Kaime yra ir vytelių, statinių („štankietų“) tvorų.<ref name=senmust /> Musteikoje yra ir dūminių [[pirtis|pirčių]], kūrenamų žarijose kaitinant akmenis, o paskui juos įleidžiant į kibirą su vandeniu. Pirtys bendruomeninės – keletas ūkių naudojasi viena pirtimi.<ref name=senmust />
eilutė 100 ⟶ 101:
 
Musteikoje užrašyta Vinco Gaidžio legenda apie tai, kodėl kaimo apylinkėse nėra akmenų: {{Quote|Taigi šit kaip viskas nutiko: nusileido iš dangaus [[viesulas|Straublys]] – vienas jo galas iš Čepkelų ežero vandenį išsiurbė, o kitas galas visus akmenis iš dirvų ir miškų ištraukė. Kad vaivorykštė siurbia į dangų mūsų žemelės vandenį, tai visi žinom, bet ne visi suprantam, iš kur ima [[Perkūnas]] ir ten aukštai pasidaro sau akmeninius kirvius, su kuriais baisius žaibus skelia. Žaibas yra kibirkštis, kuri gali atsirasti tik tada, kai akmuo į akmenį susidaužia. Va, kodėl ištraukė straublys iš mūsų žemės visus akmenaičius ir atidavė Perkūnui! O kodėl taip atsitiko prie Musteikos, niekas nežino. Gal čia akmenys kokie buvo ne kaip kitur.<ref name=must />}}
[[Vaizdas:Musteika, rūsys.JPG|thumb|240px|Prano Averkos rūsys su krosnimi Steponų gale<ref name=senmust />]]
[[Vaizdas:Musteika, paminklinis kryžius.JPG|thumb|180px|Paminklinis kryžius 1944 m. Joninių žudynių aukoms atminti]]
 
== Gyventojai ==