Ensis: Skirtumas tarp puslapio versijų

433 pridėti baitai ,  prieš 1 mėnesį
+šaltiniai
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6907-tuo-tarpu-kai-kai-tuo-tarpu).)
(+šaltiniai)
 
[[Vaizdas:B164ellst.svg|miniatiūra|right|140px|Ensio (''en'') titulas dantiraščio ženkle]]
'''Ensis''' ({{sux|𒇽𒃲|PA.TE.SI}}, 'ariamos žemės valdovas', [[akadų kalba|akadų kakad.]] ''iššakkum'')<ref>John Allan Halloran: Sumerian Lexicon. Logogram Publishing, Los Angeles (Cal.) 2006.</ref> – vienas iš kilmingųjų titulų senovės [[Šumeras|Šumero]] [[miestas-valstybė|miestuose-valstybėse]], reiškiantis valdovą ar princą. Panašūs valdovą žymintys titulai buvo [[lugalis]] bei ''en'', tačiau ankstyvųjų dinastijų laipotarpiu (~ 2800–2350 m.  m. pr. m. e.) tiksliai nėra žinomas skirtumas tarp šių vardų. Manoma, kad pradžioje ensių titulai buvo priskiriami vien [[Lagašas|Lagašo]] ir [[Uma (Šumeras)|Umos]] valdovams.<ref>Horst Klengel (Hrsg.): Kulturgeschichte des alten Vorderasiens. Akademie Verlag, Berlin 1989.</ref>
 
Ensiais buvo laikomi miestą globojančios dievybės atstovai.<ref>Saggs, H. W. F. 1988, ''The Greatness That Was Babylon'' (revised edition)</ref> Vėliau tapo įprasta ensius laikytim lugalių (valdovų) pavaldiniais. [[III Ūro dinastija|III Ūro dinastijos]] laikais (~ 2100–2000 m. 2100–[[2000 m. pr. m. e.]]) ensiais buvo vadinami karalystės provincijų valdytojai. Jie turėjo dideles galias vyriausybėje renkant mokesčius ar teisinėje praktikoje, bet buvo visiškai priklausomi (skiriami ir atleidžiami) nuo [[Uras|Uro]] karaliaus (lugalio). Nors šis vardas buvo paveldimas, tačiau turėjo būti palaimintas karaliaus, jie negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos ar karinių veiksmų.<ref>Dietz Otto Edzard: Geschichte Mesopotamiens. C.H. Beck, München 2004.</ref> Pvz., [[Ašūras|Ašūro]] mieste-valstybėje paveldėtojas turėjo ensio vardą pagal [[akadų kalba|akadų kalbos]] versiją, o globojanti dievybė buvo vadinama ''šarrum'' ('karalius').
 
[[Urukas|Uruko]] periode (4100-2900 m. 4100–2900 m. pr. m. e.) Šumero miestuose jie turėjo daugiausiai politinės valdžios.<ref>Jacobsen, Thorkild (Ed) (1939), „The Sumerian King List“ (Oriental Institute of the University of Chicago; Assyriological Studies, No. 11.)</ref> Šis vardas tenkino II [[Lagašas|Lagašo]] dinastijos (~ 2100  m. pr. m. e.) galinguosius valdovus.
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
 
* John Allan Halloran: Sumerian Lexicon. Logogram Publishing, Los Angeles (Cal.) 2006.
 
[[Kategorija:Kilmingųjų titulai]]
34 262

pakeitimai