Ekvadoro istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Ekvadoro respublika: {{Cleanup|Gramatikos, stiliaus klaidos}}
Eilutė 55:
== Ekvadoro respublika ==
=== Ankstyvoji respublika ===
{{Cleanup|Gramatikos, stiliaus klaidos}}
[[Vaizdas:Gabrielgarciamoreno.jpg|thumb|200px|Gabriel Garcia Moreno.]]
Juan José Flores rūpinosi tik savo valdžios išlaikymu. Po nepriklausomybės karo ir nesėkmingo bandymo iš Kolumbijos atimti [[Kaukos Slėnio departamentas|Kaukoa provinciją]] [[1832]] m. Ekvadoro biudžetas liko tuščias. Nepasitenkinimas generolu apėmė visą šalį ir sukilimas Gvajakilyje privertė Floresą ją palikti [[1845]] m. privertė Floresą išvykti iš Ekvadoro. Kadangi Floresą nuvertusi koalicija nugalėjo kovo mėn. (isp. ''marzo'') ji vadinama markistais. Jiems priklausė liberalūs intelektulaiintelektualai, koncervatyvūskonservatyvūs kunigai, Gvajakilio verslininkai. Kitus 15 metų markistai be perstojo kovojo tarpusavyje ir atreminėjo Floreso bandymus grįžti iš tremties. Svarbiausias to laikmečio asmuo buvo generolas [[José María Urvina]] po perversmo buves prezidentu [[1851]]-[[1856]] m. ir dominavęs politikoje iki [[1860]] m. Jam valdant prasidėjo politinė kova tarp Kito koncervatorių ir Gvajakilio liberalų, kuri tęsėsi iki XIX a. devinto dešimtmečio.
 
[[1859]] m. Ekvadoro istorikai vadina ''Siaubingais metais''. Vietiniai karo vadai atskyrė keletą regionų nuo centrinės valdžios. Vienas iš jų buvo Guillermo Franco Gvajakilyje, Mapasinkvės sutartimi atidavęs pietines Ekvadoro provincijas Peru armijai, kuriai vadovavo [[Ramón Castilla]]. Tai įsiutino įvairias tarpusavyje kovojančias grupuotes. García Moreno atsisakė planų paversti Ekvadorą Prancūzijos protektoratu ir suvienijo jėgas su Juan José Flores, kad išvytų peruiečius ir prijungtų atsiskyrusius regionus. Franco buvo nugalėtas Gvajakilio mūšyje ir jo sutartis su Peru anuliuota.