Pjeras Minjaras gimė 1612 m. lapkričio 17 d. [[Trua]] mieste. Vaikystėje mokėsi pas skulptorių Žaną Bušė iš [[Buržas|Buržo]]. 1630−1634 m. mokėsi [[Simon Vouet|Simono Vujė]] dirbtuvėse [[Paryžius|Paryžiuje]]. Po to 20 metų tobulinosi [[Italija|Italijoje]]. Romoje studijavo [[brandusis renesansas|aukštojo renesanso]] meistrų ir [[Karačiai|Karačių]] darbus. 1657 m. grįžo į Paryžių, kur tapo populiariu aukštuomenės protretistuportretistu, tapė religinėmis ir mitologinėmis temomis. Jis buvo vienu reikšmingiausių to meto Prancūzijos tapytojų, laikomas klasikinės dailės tradicijos pradininku Prancūzijoje. Žymiausias jo monumentaliosios tapybos darbas, kuriuo jis išgarsėjo, yra 1664 m. atliktas ''Val-de-Grâce'' bažnyčios Paryžiuje kupolo dekoras, užsakytas [[Ona Austrė|Onos Austrės]]. P. Minjaras vadovavo Šv. Luko akademijai ir buvo aršus konkurentas karališkajam tapytojui [[Šarlis Le Brenas|Šarliui Le Brenui]], kuris vadovavo Karališkajai akademijai. 1683 m. mirus Le Breno rėmėjui [[Jean-Baptiste Colbert|Ž. B. Kolberui]], P. Minjarui atsivėrė galimybės gauti karališkųjų užsakymų. 1690 m. mirus Š. Le Brenui, P. Minjaras paskirtas Karališkosios akademijos direktoriumi. P. Minjaras mirė 1695 m. gegužės 30 d. Paryžiuje pradėjęs dirbti ties [[Invalidų rūmai|Invalidų rūmų]] dekoro projektu. Jo brolis Nikolia Minjaras (1606–1668) ir sūnėnas Polis Minjaras (apie 1638–1691) buvo pripažintais tapytojais.
