Abonementinis radijo taškas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pašalinta neveikianti, į nesusijusį turinį vedanti nuoroda. |
Papildyta |
||
Eilutė 6:
Abonementiniai radijo taškai buvo statomi valstybinėse įmonėse, įstaigose ir butuose. Už butuose pastatytus radijo taškus reikėjo mokėti abonementinį mokestį, atsisakyti tokios radijo buvo negalima, nors jo klausytis buvo nebūtina. Valstybinėse įstaigose bei gamyklose bet kokiu metu buvo galima nutraukti transliaciją ir pranešti kokį nors vietinės reikšmės nurodymą, pavyzdžiui, kvietimą kokiam asmeniui nueiti pas direktorių. Taip pat buvo pasiruošta bet kokiu metu per juos paskelbti apie karinį ar civilinį pavojų.
Paprasčiausi taškai turėjo tik garsiakalbį, įtampą žeminantį transformatorių ir garso reguliatorių. <ref>http://radiouzel.kaluga.ru/abonent_gromkogovoritel.html</ref>. Jie priimdavo vieną, pagrindinę programą. Laidais galėjo būti transliuojamos ir kitos, aukštu dažniu moduliuotos programos (dažnai 78 ir 120 kHz) kurias priimdavo sudėtingesni taškai su daugiau elektronikos. 1990 m. buvo siūloma pereiti prie penkių programų transliacijos.
Lietuvoje radijo taško kištukas nesiskyrė nuo standartinio 220 V elektros tinklo kištuko ir per klaidą įjungus į 220 V rozetę pasitaikydavo aparatą sudeginti. Rozetė taškui turėdavo užrašą "Radio".
== Šaltiniai ==
{{išn}}
[[Kategorija:Tarybų Sąjunga]]
| |||