Hernán Cortés: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
pataisymai
S (Automatinis kalbos klaidų taisymas.)
S (pataisymai)
Galiausiai Kortesas ėmė tarnauti kariuomenėje ir 1504 m. išplaukė į [[Vest Indija|Vest Indiją]], kur dirbo pas savo giminaitį, [[Espanjola|Espanjolos]] valdytoją [[Nicolás de Ovando]].<ref>Cortés, Hernán: ''Die Eroberung Mexicos. Drei Berichte an Kaiser Karl V.'' S. 323</ref> Jis dalyvavo [[Kuba|Kubos]] užkariavime, už tai gavo didelę žemės valdą ir [[Indėnai|indėnų]] vergų. Ūkis buvo tvarkomas pagal [[enkomjenda|enkomjendos]] sistemą, kuri puikiai veikė ispanams užkariavus [[Kanarų salos|Kanarų salas]] (kur buvo išnaikinti vietiniai [[gvančiai]]), tačiau Naujajame pasaulyje ji pasirodė pražūtinga vietiniams gyventojams. Kubos kampanijos brutalumas, ir po to sekusi masinė indėnų žūtis (nuo užkrečiamųjų ligų, sunkaus darbo ir nevilties) lėmė E. Korteso požiūrį į indėnus. Dėl to vėliau, jau tapęs [[Naujoji Ispanija|Naujosios Ispanijos]] generalkapitonu jis švelniau elgėsi su meksikiečiais (tai tapo viena iš priežasčių, kodėl Meksikoje iki šiol išliko daug grynakraujų indėnų).
 
[[1517]] m. [[Francisco Hernández de Córdoba]] ir [[1518]] [[Juan de Grijalva]] ekspedicijos link [[Jukatano pusiasalis|Jukatano]] krantų grįžo aptikusios labai mažai [[Auksas|aukso]], tačiau jos išgirdo pasakojimus apie tolimesnę šalį, kurioje esą labai daug aukso. E. Kortesas skubiai pardavė arba išnuomojo savo žemes, o už gautus pinigus įsigijo laivų ir atsargų, bei Kubos gubernatoriaus [[Diego Velázquez de Cuéllar]] (kuris buvo tolimas E. Korteso giminaitis) buvo paskirtas ekspedicijos vadu. Oficialus kelionės tikslas buvo ištirti tariamas žemes vakaruose ir prekiauti su jomis. E. Kortesui buvo uždrausta imtis kolonizacijos, tačiau jis (anksčiau studijavęs teisę) įtikino gubernatorių įtraukti nuostatą dėl nenumatytų priemonių, kurių galima imtis be leidimo iš aukčiauaukščiau, vadovaujantis „tikraisiais karūnos interesais“. Tačiau paskutinę minutę gubernatorius, laikęs E. Kortesą per daug ambicingu, apsigalvojo.
 
== Meksikos užkariavimas ==
Nors kai kurie ekspedicijos dalyviai norėjo kuo greičiau (prekybos arba vagystės būdu) gauti kuo daugiau aukso ir grįžti į Kubą, E. Kortesas tokius rezultatus laikė per mažais, ir siekė sukurti imperiją ir tapti jos valdovu. Jis įsakė nuskandinti visus laivus (išskyrus vieną mažą laivą susisiekti su Ispanija), taip atkirsdamas galimybes atsitraukti ir panaikindamas dvejones tarp lojalumo jam ir Kubos gubernatoriui. Tuomet E. Korteso armija pradėjo žygį link legendomis apipinto [[Tenočtitlanas|Tenočtitlano]].
 
Kortesui atvykus į [[Tlaskala (valstybė)|Tlaskalą]] (mažą nepriklausomą valstybė actekų imperijos įtakoje), tlaskaliečiai sutiko ispanus su ginklu, tačiau ispanai, ginkluoti šaunamaisiais bei plieniniais ginklais bei turėję žirgus, tlaskaliečius nugalėjo. E. Kortesas tlaskaliečiaims pažadėjo, kad jei jie apsikrikštys, taps jo pavadiniaispavaldiniais ir Ispanijos karaliaus vasalais, jis atleis jiems už jų pasipriešinimą ir nuvers pagrindinį jų priešą, imperatorių Moktesumą. Kitu atveju, visi tlaskaliečiai būsią išžudyti. Tlaskaliečiai sutiko su ultimatumu, tuomet E. Kortesas tęsė savo žygį, papildęs armiją maždaug 2000 tlaskaliečių karių bei nešikais. Taip pat buvo įsigyta medvilninių šarvų, kurie pasirodė besą efektyvesni prieš strėles nei ispanų turimi grandininiai šarvai.
 
Pabrėžtina, kad E. Kortesas savo valdovu skelbė tiesiogiai [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorių [[Imperatorius Karolis V|Karolį V]], taigi jis veikė nepaisydamas subordinacijos Velaskesui (tiesa, pastarasis irgi bandė nustumti Diegą Koloną, [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] sūnų, kuriam priklausė tėvo titulai, taigi ir „Okeano jūros admirolo“ titulas).
7 710

pakeitimų