Kauno pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stanislovas01 (aptarimas | indėlis)
Stanislovas01 (aptarimas | indėlis)
Eilutė 34:
 
== Antroji mūrinė Kauno pilis ==
Ne kartą Kauno pilis dėka geografinės padėties labai svarbi ginant kraštą ir valstybės centrą nuo priešų antpuolių buvo atstatoma. Be to, čia savo kelionių po valstybęšalį metu čia reziduodavo Lietuvos Didysis kunigaikštis [[Jogaila]]. ''„Lietuvos valdovas po Krėvos unijos senojoje valstybės teritorijoje - Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje - savo valdžią palaikė daugiarezidencine sistema ir apsistodavo vos keliose pilyse: Vilniuje, Trakuose, Kaune ir Gardine.“''<ref>Marek Wrede, Abiejų Tautų Respublikos sostinės: Vilnius ir Gardinas valdovų Jogailaičių ir Vazų itinerarijuose // Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai, Vilnius, 2014, 416 p.</ref> Vykdant atstatymo darbus prieš 1401 m. ant pirmosios pilies pamatų buvo pastatyti mediniai ir moliniai įtvirtinimai, o 1409 m. jau stovėjo nauja Kauno pilis, pritaikyta gintis nuo tobulesnės karinės technikos, kurioje buvo 600 karių įgula. Kauno pilis buvo valstybės centrinės valdžios, paties valdovo veiklos baras, rūpintis pilimi ir jos saugumu valdovas skirdavo Kauno seniūnus. Antrosios mūrinės pilies statyboje buvo naudota kur kas daugiau plytų, nei pirmojoje, todėl buvo įrengtos plytinės, kalkių degyklos. Atliekamų darbų intensyvumas lėmė pilies pastatymą per palyginti trumpą laiką. Naujosios pilies sienos buvo statomos ant pirmosios pilies pamatų, storinamos iki 3-3,5 metro ir iškeltos aukščiau negu 10 m. Sienos storintos platinant pamatus į išorę, idant nesumažinti pilies kiemo, kuriame turėjo tilpti ne tik įgulos gyvenamosios patalpos, sandėliai, bet ir nuolatinis gyvenamasis reprezentacinis pastatas/pastatai, skirti apsistoti Kauno seniūnui bei dažnai į miestą atvykstantiems Lietuvos valdovams, įvairiems pasiuntiniams. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai [[bokštas (statinys)|bokštai]], du apvalaus, du – keturkampio pagrindo. Žinoma, jog pietryčių bokštas buvo apvalus, keturių aukštų. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti [[Parakas|parako]] ginklais. Tikėtina, jog pritaikomas gyventi galėjo būti vienas ar keli pilies sienų bokštai. Aplink pilį buvęs apsauginis griovys buvo platinamas, vietomis jo plotis siekė 75-80 m., o gylis nuo pilies papėdės kranto viršaus ne mažiau kaip 10 m.
 
== Po Žalgirio mūšio ==