Prūsų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
https://iso639-3.sil.org/code/prg
Eilutė 1:
{{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Prūsų kalba<br /> '''''Prūsiskan'''''<ref name="Palmaitis">{{cite book |title=Dictionary of revived Prussian: basic English-Prussian dictionary for further lexical reconstruction |last=Palmaitis |first=Mykolas Letas |authorlink=Mykolas Letas Palmaitis |publisher=Lithuanian's World Center for Advancement of Culture, Science and Education |isbn=978-9-986-41855-9 |year=2007 |page=353}}</ref> |
šalys=-|
kalbančiųjų= Išnykusi. Rekonstruotą kalbą raštu vartoja ~10 žmonių, skaito ir domisi ~30{{faktas}}|
vieta= -|
kilmė=
Eilutė 11:
sil=?}}
 
'''Prūsų kalba''' (''Prūsiskan''<ref name="Palmaitis"/>) – [[mirusi kalba|mirusi]]gyva vakarų [[baltų kalbos|baltų kalba]], kuriai artimiausia buvo [[jotvingių kalba|dainuvių kalba]]. Kilo iš [[baltų prokalbė]]s.
 
Prūsiškai buvo šnekama tarp [[Vysla|Vyslos]] žemupio ir [[Nemunas|Nemuno]] (dabartinėje [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės vakaruose). Spėjama, kad I–III a. dalį [[Prūsai|prūsų]] galėjo būti užkariavę [[gotai]]. VIII a. buvo šios [[Prūsai|prūsų]] gentys: [[pamedėnai]] ([[Pamedė]]), [[pagudėnai]] ([[Pagudė]]), [[varmiai]] ([[Varmė]]), [[notangai]] (Notanga – [[Herkus Mantas|Herkaus Manto]], prūsų sukilėlių vado gimtinė), [[bartai]] ([[Barta]]), [[sembai]] ([[Semba]] – gintaro kraštas), [[nadruviai]] ([[Nadruva]] – čia XVIII a. gyveno [[Kristijonas Donelaitis]]), [[skalviai]] ([[Skalva]]). Prūsų gyventa ir [[Kulmas|Kulmo]] žemėje.
Eilutė 18:
 
Manoma, kad prūsų (bei [[Jotvingių kalba|jotvingių]]) kalba ėmė formuotis apie [[V a. pr. m. e.]], kai atskilo nuo centrinio baltų arealo tarmių. Prūsų kalba turi daug bendrų bruožų su kitomis baltų kalbomis ([[fonetika|fonetikos]], gramatinės struktūros ir t. t.). Tačiau būdama archajiškesnė už kitas baltų kalbas, ji išlaikė daug dalykų, kurie lietuvių ir ypač [[latvių kalba|latvių kalbose]] neseniai pakeisti. Prūsų kalba yra artimesnė lietuvių kalbai nei latvių.
 
 
 
== Ryškesnės prūsų kalbos ypatybės ==
eilutė 52 ⟶ 54:
 
== Kalbos atkūrimas ==
Nuo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, remiantis lyginamąja istorine baltų kalbotyra, paliudyta senosios kalbos leksika, V. Mažiulio nustatytu prūsų kalbos leksikos santykiu su kitomis baltų kalbomis ir su slavų kalbomis, žodžių daryba, taip pat istorine lokaline buv. Rytų ir Vakarų Prūsijos leksika bei moderniais internacionalizmais, pavyko atkurti [http://donelaitis.vdu.lt/prussian/gramm.htm prūsų kalbos gramatinę sandarą] ir patrigubinti žodyną (šiuo metu apie 7000 žodžių, kurie eksperimento dalyvių ir toliau pildomi). 2006-ųjų vasario mėnesį įkurtas [http://forum.prusai.org virtualus diskusijų forumas prūsiškai]. 2007 m. Pasaulio lietuvių centras Kaune išleido pirmąją knygą dabartine prūsų kalba. Dabar prūsų kalba sparčiai plinta. 2009 m. SIL International rekonstruotą prūsų kalbą paskelbė gyva.<ref>{{cite web|title=Kalbos statusas|url=https://iso639-3.sil.org/code/prg}}</ref>
 
Mokslinio kalbos atkūrimo principai išdėstyti straipsnyje Palmaitis L. ''Linguistic principles of the recovery of Old Prussian'' / Western Balts: A historical perspective, Humanities and Social Sciences Latvia, 3 (49) / 2006, p. 44 – 67 (žr. [http://donelaitis.vdu.lt/prussian/princip.htm ankstesnę elektroninę versiją]).