Šv. Petro kėdė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Šv. Petro kėdė''' (kartais vadinama Šv. Petro sostu) − krikščionių relikvija, esanti [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]], jai [[Berninis|Džianlorenco Berninio]] XVII a. sukurtame [[relikvijorius|relikvijoriuje]] (katedroje, {{it|Cathedra Petri}}).
Krikščionių tikėjimu, kėdė, vadinama Šv. Petro kėde, buvo medinė kėdė, kuria naudojosi [[Šv. Petras]], pirmasis Romos vyskupas. Iš tiesų ši kėdė buvo [[Karolis II Plikagalvis|
Šv. Petro kėdė yra galutinis krikščionių piligrimystės Romoje objektas. Jos katedra susideda iš keturių lygmenų. Žemiausiame lygmenyje yra masyvus marmurinis pjedestalas su popiežiaus Aleksandro VII herbu. Aukštesniame lygmenyje yra keturios bronzinės Bažnyčios daktarų skulptūros: [[Šv. Augustinas|Augustino]], [[Šv. Ambraziejus|Ambraziejaus]], [[šv. Atanazas Aleksandrietis|Atanazo]] ir [[Jonas Auksaburnis|Jono Auksaburnio]]. Jie pavaizduoti tik pirštų galais laikantys patį relikvijorių su kėde. Tai sudaro įspūdį, tarsi kėdė pati kybotų ore. Iš relikvijoriaus šonų yra dviejų angelų skulptūros ir virš jo − dviejų putų, laikančių Šv. Petro raktus ir popiežiaus tiarą. Relikvijoriuje iškaltos scenos ''Pasce Oves Meas'' („ganyk mano bandą“) centre ir šoninės „Raktų įteikimo“ ir „Kojų plovimo“. Aukščiau pavaizduota angelų šlovė debesyse, o scenos centre Dž. L. Berninis ovalo formos vitražiniu stiklu uždengė virš nišos esantį langą. Vitraže pavaizdavo balandžio pavidalo Šv. Dvasią. Dar aukščiau, virš lango kylantys bronziniai vamzdžiai pagauna ir atspindi pro langus sklindančią šviesą suteikdami katedrai magiško spindėjimo įspūdį. Šv. Petro kėdės šventė švenčiama kasmet vasario 22 dieną.
|