Konstantinopolio žlugimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Bizantijos imperija buvo atkurta, tačiau per kitus du šimtus metų jai nuolat grėsė Lotynų imperija, Serbija, Bulgarija ir, svarbiausia, turkai osmanai. Dėl osmanų puolimų Bizantija prarado didžiąją dalį savo teritorijos. [[XIV amžius|XIV amžiaus]] viduryje Bizantijos imperija prarado [[Azija|Azijoje]] turėtas teritorijas. Karų ir vidinių konfliktų išsekinta imperija nebuvo pajėgi ne tik susigrąžinti anksčiau prarastas teritorijas, bet ir ginti dar likusias. <ref name=Haldon2/>

XIV amžiaus pabaigoje – [[XV amžius|XV amžiaus]] pradžioje, nugalėjusi [[Serbai|serbus]] ir [[Bulgarai|bulgarus]], [[Osmanų imperija]] pradėjo įsitvirtinti Europoje. Jos teritorijas Azijoje ir Europoje skyrė tik Bizantijos imperija, kuri tuo metu apėmė kiek daugiau nei pačią sostinę, keletą salų bei dalį [[Peloponesas|Peloponeso]] pusiasalio. Didėjanti [[islamas|islamiškos]] Osmanų imperijos galia regione vertė Bizantijos imperatorius ieškoti sutarimo su Vakarų Europos šalimis. Imperatorius Jonas VIII, siekdamas užtarimo, [[1439]] metais pritarė konfesijų unijai tarp [[Katalikybė]]s bei [[Stačiatikybė]]s <ref> Haldon, J. (2003). p.89</ref> 1453 m. „imperijai“ priklausė tik Konstantinopolio miestas ir nedidelė [[Peloponesas|Peloponeso]] dalis.

 

== Pajėgų telkimas ==