'''Ledonešis''' – [[ledas|ledo]] (lyčių ar ledlaukių) judėjimas [[upė]]se, [[ežeras|ežeruose]] ar [[Jūra (geografija)|jūrose]] pasroviui ar pavėjui. Ledonešis yra sezoninis reiškinys. Vidutinėse platumose dažniausiai vyksta pavasarį, žiemą, rečiau rudenį. Arčiau ašigalių pastebimas kartą per metus – [[vasara|vasarą]]. Stiprūs ledonešiai, pavasariniai ir vasariniai arčiau ašigalių, vyksta dėl pakilusio vandens lygio upėse ar ežeruose (padidėja vandens tėkmės greitis) ir dėl įšilusio vandens. Ledonešio metu gali atsirasti ledo sangrūdų, dėl kurių pradeda sparčiai kilti vandens lygis. Ledo sangrūdos atsiranda ties seklumomis, upės vingiais. Dėl ledo sangrūdų upė ištvinsta.
== Lietuvoje ==
Lietuvoje ledonešis anksčiausiai (lapkritį) stebimas šalies šiaurės rytuose. [[gruodis|Gruodžio]] pradžioje paprastai prasideda šiaurės ir vidurio Lietuvoje, pajūryje. Žemaitijoje būna gruodžio viduryje. Nedidelėse upėse (pvz., [[Jiesia|Jiesioje]], [[Dotnuvėlė]]je, [[Pilvė]]je ir kitose, kurių baseinas 100-300100–300 km²) ledonešių rudenį nebūna. Vakarų Lietuvoje rudens ledonešis trunka 10-35 d., likusioje šalyje - – 2-10 d. Ledonešis vyksta ir žiemos [[atodrėkis|atodrėkių]] metu.
Smarkiausias ledonešis būna [[pavasaris|pavasarį]]. [[kovas|Kovo]] pirmoje pusėje prasideda pietų ir vakarų Lietuvoje, šiaurėje ir rytuose tęsiasi iki kovo pabaigos. Mažose upėse trunka 2-5 d., didesnėse - – 2-15 d. Trukmė labai priklauso nuo [[oras|oro]] sąlygų - – staiga atšilus upės ledus gali išnešti per 2-3 dienas, o pavasariui vėluojant - – per 40-60 dienų<ref>{{TLE|2|500}}</ref>.
