Lubos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
'''Lubos''' – viršutinė [[siena]]s jungianti patalpos konstrukcija. Gali būti apatinė perdangos arba [[stogas|stogo]] dalis arba po ja pakabinta atskira konstrukcija (kabamosios lubos). Paprastai lubos gyvenamuose būstuose, nesudėtingos konstrukcijos pastatuose būna horizontalios, kartais (pvz., bažnyčiose, rūmuose) – erdvinės (skliautinės, kevalinės).
Lubos gali būti įvairiai dekoruojamos (tinkuojamos, dengiamos medinėmis, plastikinėmis, izoliacinėmis lentelėmis, puošiamos [[karnizas|karnizais]], raižytais ornamentais, reljefais, [[kesonas|kesonais]], tapomos). Ypač puošnios būna bažnyčių, mečečių, rūmų lubos, gausiai puošiamos [[freska|freskomis]], tapyba. Lubose įtaisomi šviestuvai, ventiliatoriai, gaisro apsaugos sistemos ir pnš.
I tūkstm. pr. lietuvių būstų lubos buvo daromos iš suglaustų ir moliu apglaistytų [[kartis|karčių]]. Nuo XIV a. mūrinėse pilyse, bažnyčiose, visuomeniniuose pastatuose lubos dažniausiai buvo skliautinės. XVI a. būta medinių kesoninių lubų. Nuo XVIII a. gyvenamuosiuose namuose dengtos pjautinių [[lenta|lentų]] lubos, nuo XX a. pr. – suleistų pjautinių lentų, vėliau ir tinkuotos, dažytos, apdailinėmis medžiagomis apmuštos ar apklijuotos lubos.<ref>{{VLE|
Mitologinėje vaizdinijoje namo lubos (ir stogas) prilyginami galvai (kiaušui) ir dangui.<ref>[[Dainius Razauskas]]. „[http://www.sovijus.lt/wordpress/wp-content/uploads/2020/02/Sovijus-T.7-Nr.-2-p.-9_28_Razauskas.pdf Kūnas – namas, šventykla, pilis, miestas, pasaulis]“. ''Sovijus'', 2019, t. 7, nr. 2.</ref>
| |||