Kauno žydai: Skirtumas tarp puslapio versijų

583 pridėti baitai ,  prieš 2 mėnesius
S
 
LDK atitekus [[Rusijos imperija]]i, visoje Lietuvoje žydų teisės buvo varžomos. Nepaisant to, tiek Vilijampolėje, tiek Kaune, jų benduomenė augo ir stiprėjo. XIX a. I pusėje Kauno žydų kvartale (Pilies g. 4) pastatyta pirmoji Kauno sinagoga (neišlikusi), ritualinė pirtis [[mikva]], o 1854 m. pradėta statyti [[Kauno žydų ligoninė]]. Ši, ne kartą plėsta, Tarpukario laikotarpiu buvo viena iš svarbiausių Kauno ligoninių.
 
Rusijos valdžiai kontroliuojant Vilniaus žydų bendruomenes, XIX a. II pusėje Kaunas tapo Lietuvos žydų kultūrinio judėjimo centru. Čia gyveno tokie žydų veikėjai, kaip [[Yitzchak Elchanan Spektor]], [[Abraomas Mapu]] ar [[Israel Isidor Elyashev]]. Amžiaus viduryje Kaune gyvenęs [[Yisroel Salanter]] paskleidė [[Musaro judėjimas|Musaro judėjimą]]. Jo pasekėjas [[Natanas Cvi Finkelis]] Vilijampolėje įkūrė [[Vilijampolės ješiva|ješivą]], tapusią visų litvakų musaro judėjimo centru. Išsiskyrus ješivos lyderių nuomonei, nuo ješivos atskilo [[Kauno kolelis]].
XIX a. II pusėje žydų galimybės kurtis nebuvo ribojamos, todėl jų skaičius mieste augo, atsirado daug naujų bendruomenės visuomeninių pastatų. Žydų kilmės pirklys [[Merkelis Kadisonas]] įkūrė pirmąjį Lietuvoje uždarą mėsos turgų. Tuo metu Senamiestyje išdygo [[Kauno Mėsininkų sinagoga|Mėsininkų sinagoga]], [[Kauno L.Zamenhofo g. sinagoga|Neviažskio sinagoga]], [[Kauno Birštono g. sinagoga|Birštono g. sinagoga]], Naujamiestyje pastatyta [[Kauno chasidų sinagoga|Chasidų sinagoga]], [[Kauno choralinė sinagoga|Choralinė sinagoga]], [[Kauno Hausmano sinagoga|Maušos Hausmano sinagoga]], už tuometinio miesto ribų - [[Žaliakalnio sinagoga]]. Be Vilijampolės kapinių už miesto buvo įkurtos [[Žaliakalnio žydų kapinės]] ir [[Aleksoto žydų kapinės]].
 
XIX a. II pusėjeKaune žydų galimybės kurtis nebuvo ribojamos, todėl jų skaičius mieste augo, atsirado daug naujų bendruomenės visuomeninių pastatų. Žydų kilmės pirklys [[Merkelis Kadisonas]] įkūrė pirmąjį Lietuvoje uždarą mėsos turgų. Tuo metu Senamiestyje išdygo [[Kauno Mėsininkų sinagoga|Mėsininkų sinagoga]], [[Kauno L.Zamenhofo g. sinagoga|Neviažskio sinagoga]], [[Kauno Birštono g. sinagoga|Birštono g. sinagoga]], Naujamiestyje pastatyta [[Kauno chasidų sinagoga|Chasidų sinagoga]], [[Kauno choralinė sinagoga|Choralinė sinagoga]], [[Kauno Hausmano sinagoga|Maušos Hausmano sinagoga]], už tuometinio miesto ribų - [[Žaliakalnio sinagoga]]. Be Vilijampolės kapinių už miesto buvo įkurtos [[Žaliakalnio žydų kapinės]] ir [[Aleksoto žydų kapinės]].
 
Kiti XIX a. statyti žydų visuomeniniai pastatai buvo [[Kauno Žydų vaikų namai|Žydų vaikų namai]] (Gruodžio g. 25), [[Kauno Žydų labdaros mokykla|Žydų labdaros mokykla]] (Mapu g. 18) ir kt.
32 632

pakeitimai