Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

=== 2017–2018 m. tyrimai ===

[[1989]] m. tyrė [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėje rasta senovinė gyvenvietė, joje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi [[keramika|keramikos]].<ref>{{VLE|XI|280||Aukštupėnų piliakalnis}}</ref> Yra manoma, jog Kupiškio piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis (slėptuvė), kuri buvo pati ankstyviausia būsimo Kupiškio užuomazga.<ref>{{Cite web | title = Piliakalniai | author = Viešoji įstaiga Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras | accessdate = 2016-03-05 | url = http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/piliakalniai/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20150612133823/http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/piliakalniai/ | archivedate = 2015-06-12 }}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].

 

 

[[2018]] m. piliakalnio aikštelės rytiniame pakraštyje ištirta 1 perkasa (20 m²). Aptiktas iki 2 metrų storio kultūrinis sluoksnis. Tirtoje vietoje aptikti piliakalnio įtvirtinimai, suformavę pylimą ir šlaitą. Įtvirtinimus sudarė 4 supiltiniai sluoksniai, juos vieną nuo kito skyrė degėsingi tarpsluoksniai. 140–150 cm gylyje nuo dabartinio paviršiaus, fiksuota sudegusių medinių rąstelių, kuolų konstrukcijos, orientuotos išilgai pylimo Š-V kryptimi. Pagrindas tvirtintas 30x30, 40x40 cm ir pan. dydžio akmenimis. Pagal AMS datas (FTMC-35-8) ši konstrukcija datuojama laikotarpiu tarp VIII a. vid.-V a. pr. m. e. Po šia smėlio, medžio ir akmenų konstrukcija 2 metrų gylyje fiksuotas pirminis paviršius – 5-10 cm storio pilkšvo smėlio sluoksnis, po kuriuo, 205–210 cm gylyje pasiektas įžemis – aleuritingas priemolingas smėlis, giliau – priemolinga morena. Įžemyje ties pylimėliu, 225 cm gylyje aptikta stulpavietė, greičiausiai, susijusi su ankstyvuoju apgyvendinimu piliakalnyje ir jo įtvirtinimu. Joje rastas miežio grūdo fragmentas, bastutinių, baltosios balandos, lipiko liekanos tikėtina yra žemdirbystės veiklos atspindys. Įžemyje aptiktos 7 stulpavietės, viena iš jų AMS datuojama VIII–V a. pr. m. e. (FTMC-35-7). Rasta šukė puošta geometriniu ornamentu, kokios būdingos I tūkst. po Kr. 2 pusei.

Tyrimų duomenimis labiausiai tikėtina, jog piliakalnis buvo apgyvendintas laikotarpyje tarp V ir VIII a. pr. m. e. vidurio. Nuo pat įsikūrimo piliakalnyje pradžios, aikštelė buvo apjuosta smėlio, medžio, ir akmenų konstrukcija, kuri vėliau per tą laiką buvo kelis kartus degusi ir rekonstruota. Ankstyviausi piliakalnio radiniai – brūkšniuotosios keramikos laikotarpio. I tūkst. vidurio archeologinės medžiagos piliakalnyje nerasta, nors pagal AMS datavimą tam tikra veikla galėjusi vykti. Tikėtina, jog tuo metu piliakalnis turėjo kitokią paskirtį nei gyvenamoji. VIII–X a. pylimas buvo dar kartą paaukštintas, panaudojant ankstesnį kultūrinį sluoksnį. Tuo metu piliakalnis funkcionavo kaip gyventojų susibūrimo vieta karo ar taikos metu. Tai paskutinis piliakalnio naudojimo epizodas tirtoje vietoje.