Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 073 pridėti baitai ,  prieš 2 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
| vikiteka=Category:Iustinianus I }}
 
'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas I Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] m. [[gegužės 11]] d. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 14]] d. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties 565 m. Jis buvo antrasis [[Justinianų dinastija|Justinianų dinastijos]] narys po dėdės [[Justinas I|Justino I]]. Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi.
 
Pasižymėjo imperijos valdymo reorganizavimu ir romėnų teisės kodifikavimu (''Codex Justinianus'')<ref name=ewr>Justinian I. In: Britannica ENCYCLOPEDIA OF WORLD RELIGIONS, 2006. P.624. ISBN 978-1-59339-491-2</ref>, taip pat ambicingu, bet tik iš dalies pavykusiu ''renovatio imperii'' ar "imperijos atkūrimo" planu.<ref>J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.</ref> Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".<ref>Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)</ref>
 
Rytų ortodoksųStačiatikių bažnyčia jį laiko šventuoju.
Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".<ref>Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)</ref> Pagal imperijos atkūrimo planą Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] teritorijos. Jo generolas [[Belisarijus|Belisarijus]] greitai užkariavo Vandalų karalystę Šiaurės Afrikoje. Vėliau Belisarius, Narsesas ir kiti generolai užkariavo Ostrogotų karalystę, užimdami [[dalmatija|Dalmatiją]], [[Sicilija|Siciliją]], [[Apeninų pusiasalis|Italiją]] ir [[Roma|Romą]], po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai. Prefektas Liberijus užkariavo [[iberijos pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] pietinę dalį, kur buvo įkurta Spanijos provincija. Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu [[Solidas|solidų]].<ref> "[https://web.archive.org/web/20080309095541/http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm History 303: Finances under Justinian]". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 [http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm originalo] versija. Tikrinta 2012-11-14.</ref> Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.<ref>Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94</ref>
 
== Biografija ==
Stambius statybos projektus vainikavo [[Sofijos soboras|Sofijos bazilika]] Konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
[[Vaizdas:Byzantium550.png|thumb|left|Bizantijos imperija 550 m. Justiniano I užkariautos žemės (pažymėtos žalia spalva)]]
 
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume<ref>[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PA1007&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Britannica Concise Encyclopedia], Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.</ref> (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos [[Dardanija|Dardanijos]] gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų<ref>Michael Maas, [https://books.google.com/?id=9AvjaThtrKYC&pg=PA74&dq=Justinian++latin-speaking+Illyrians The Cambridge Companion to the Age of Justinian], Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.</ref><ref>Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.</ref><ref>John W. Barker, [https://books.google.com/?id=LiJljEXvwAoC&pg=PA75&dq=%22Though+he+shared+an+Illyrian%22#v=onepage&q=%22Though%20he%20shared%20an%20Illyrian%22&f=false Justinian and the later Roman Empire], University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.</ref> ar trakų<ref>Robert Browning, [https://books.google.com/?id=gOIMSWMtow0C&pg=PA21&lpg=PA21&dq=Justinian+I+thracian#PPA23,M1 Justinian and Theodora], Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.</ref><ref>Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, [https://books.google.bg/books?id=aR2dBQAAQBAJ&pg=PA259&dq=Justinian+Thracian+origin&hl=bg&sa=X&ved=0CC8Q6AEwAmoVChMInJeK1OmdxwIVQY3bCh0FhgAq#v=onepage&q&f=false p. 259].</ref><ref>Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, [https://books.google.bg/books?id=LP9RAwAAQBAJ&pg=PA350&dq=Justinian+Thracian+stock&hl=bg&sa=X&ved=0CEQQ6AEwBWoVChMIjNXE3uqdxwIV0I7bCh06OQIU#v=onepage&q&f=false p. 350].</ref> kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra<ref>The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)</ref>. Tėvas Sabbatius, motina Vigilanza buvo karvedžio [[Justinas I|Justino]], kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Bevaikis Justiniano dėdė, tarnavęs imperatoriams Leonui I ir Anastasijui, jį įvaikino (iš čia vardas ''Justinianus'') ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas. Justinui I tapus imperatoriumi 518 m. liepos 1 d. Justinianas buvo jo artimu patarėju, palaikė Justino siekį atkurti santykius su Romos popiežiumi, kurie buvo pašliję valdant Anastasijui.<ref name=nce>J.A.S. Evans. ''Justinian I''. In: Thomas Carson, Joann Cerrito (eds.). The New Catholic Encyclopedia, Second Edition. Vol.8. Thomson/Gale, 2003. P. 95. ISBN 0-7876-4004-2</ref> 525 m. Justinianas gavo cezario titulą, 527 m. balandžio 4 d. tapo koimperatoriumi su augusto titulu. Jo žmona, buvusi aktorė Teodora, taip pat karūnuota auguste. Po Justino I mirties tapo vienvaldžiu imperatoriumi.<ref name=ewr/>
535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
 
529 m. kilus Nikos maištui vos išsilaikė soste, maištininkams buvo pavykę užimti didžiąją sostinės dalį. Imperatorius ir jo dvaras jau buvo susiruošę bėgti iš miesto, tačiau Justiniano žmonos Teodoros raginimu paskutinėmis jėgomis maištininkai buvo užpulti ir sumušti, apie 30 000 jų nužudyti.<ref>Manfredas Volodka. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Justinianas-I-Didysis-35854 Justinianas I Didysis]. vle.lt</ref>
Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju.
 
JustinianoJustinianui I valdymasužėmus sutaposostą sutebevyko Rytųkaras Romossu imperijosPersija ekonominiuprie irEufrato kariniu aukso amžiumiupės. DėlPersijos bandymokaraliui atkurtiKavadui imperijąI XX531 am. viduriorugsėjį bibliografijojemirus, Justinianasbuvo kartaissudarytos vadinamaspaliaubos. "paskutiniuSu romėnu".<ref>Pvz.,Kavado GeorgeI Philipįpėdiniu Baker[[Chosrovas (Justinian,I|Chosrovu NewI]] York532 1938)m. arbapavyko Outlinesudaryti ofAmžinąją Greattaiką<ref>Joan BooksMervyn seriesHussey. ([https://www.britannica.com/biography/Justinian-I theJustinian Great)I], in britannica.com</ref>, kuri leido nukreipti dėmesį į Vakarus. Pagal imperijos atkūrimo planą Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] teritorijos. Jo533-534 m. jo generolas [[Belisarijus|Belisarijus]] greitai užkariavo Vandalų karalystę Šiaurės Afrikoje. Vėliau535-552 m. Belisarius, Narsesas ir kiti generolai užkariavosutriuškino Ostrogotų karalystę, užimdami [[dalmatija|Dalmatiją]], [[Sicilija|Siciliją]], [[Apeninų pusiasalis|Italiją]] ir [[Roma|Romą]], po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai. Prefektas Liberijus užkariavo [[iberijos pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] pietinę dalį, kur buvo įkurta Spanijos provincija. Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu [[Solidas|solidų]].<ref> "[https://web.archive.org/web/20080309095541/http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm History 303: Finances under Justinian]". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 [http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm originalo] versija. Tikrinta 2012-11-14.</ref> JustinianoAtkariauti valdymoGalijos metuir buvošiaurės užkariautivakarų zanai,Ispanijos gyvenęnepavyko rytinėjedėl [[Juodojiįnirtingo jūra|Juodosiosnaujųjų jūros]]germanų pakrantėje,valdovų teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnųpriešinimosi.<ref>Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94</ref>
Justiniano epochos klestėjimui didelį smūgį sudavė [[Justiniano maras|maro epidemija]], nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną.
 
Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.<ref>Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94</ref>
== Biografija ==
[[Vaizdas:Byzantium550.png|thumb|left|Bizantijos imperija 550 m. Justiniano I užkariautos žemės (pažymėtos žalia spalva)]]
 
Kai 532 m. sudaryta "Amžinoji taika" su Persija sužlugo praėjus tik 7 metams Justinianas I tęsė Persijos karą, kurio sėkmė buvo permaininga.<ref name=nce/>
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume<ref>[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PA1007&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Britannica Concise Encyclopedia], Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.</ref> (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos [[Dardanija|Dardanijos]] gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų<ref>Michael Maas, [https://books.google.com/?id=9AvjaThtrKYC&pg=PA74&dq=Justinian++latin-speaking+Illyrians The Cambridge Companion to the Age of Justinian], Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.</ref><ref>Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.</ref><ref>John W. Barker, [https://books.google.com/?id=LiJljEXvwAoC&pg=PA75&dq=%22Though+he+shared+an+Illyrian%22#v=onepage&q=%22Though%20he%20shared%20an%20Illyrian%22&f=false Justinian and the later Roman Empire], University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.</ref> ar trakų<ref>Robert Browning, [https://books.google.com/?id=gOIMSWMtow0C&pg=PA21&lpg=PA21&dq=Justinian+I+thracian#PPA23,M1 Justinian and Theodora], Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.</ref><ref>Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, [https://books.google.bg/books?id=aR2dBQAAQBAJ&pg=PA259&dq=Justinian+Thracian+origin&hl=bg&sa=X&ved=0CC8Q6AEwAmoVChMInJeK1OmdxwIVQY3bCh0FhgAq#v=onepage&q&f=false p. 259].</ref><ref>Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, [https://books.google.bg/books?id=LP9RAwAAQBAJ&pg=PA350&dq=Justinian+Thracian+stock&hl=bg&sa=X&ved=0CEQQ6AEwBWoVChMIjNXE3uqdxwIV0I7bCh06OQIU#v=onepage&q&f=false p. 350].</ref> kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra<ref>The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)</ref>. Tėvas Sabbatius, motina Vigilanza buvo karvedžio [[Justinas I|Justino]], kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Justiniano dėdė, tarnavęs imperatoriams Leonui I ir Anastasijui, jį įvaikino (iš čia vardas ''Justinianus'') ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas. Justinui I tapus imperatoriumi 518 m. liepos 1 d. Justinianas buvo jo artimu patarėju, palaikė Justino siekį atkurti santykius su Romos popiežiumi, kurie buvo pašliję valdant Anastasijui.<ref>J.A.S. Evans. ''Justinian I''. In: Thomas Carson, Joann Cerrito (eds.). The New Catholic Encyclopedia, Second Edition. Vol.8. Thomson/Gale, 2003. P. 95. ISBN 0-7876-4004-2</ref>
 
Justiniano epochos klestėjimui didelį smūgį sudavė [[Justiniano maras|maro epidemija]], nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną. Justinianas stiprino imperiją iš vidaus, centralizavo, paprastino valdymą, plėtė valdymo aparatą. Augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba.
 
535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
 
ValdantStambius imperatoriuistatybos Justinianuiprojektus (527–565 m.),vainikavo [[Bizantija]]Sofijos atsikariavosoboras|Sofijos [[Italija|Italijąbazilika]], Romos miestą ir didžiumą žemių prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]Konstantinopolyje. DarGlobojant vienasimperatoriui svarbussuklestėjo jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymaskultūra, [[Corpusiškilo Jurisdaug Civilis]],žymių daugelioistorikų šiuolaikinių valstybių civilinės teisėsir pagrindasrašytojų. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (''Hagia Sophia''), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.
 
Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su jos skilimu. Justinianas I uždraudė pagonims, eretikams ir samaritiečiams skleisti savo pažiūras ir uždarė garsiąją Platono Akademiją Atėnuose.<ref name=ewr/> Justinianas I persekiojo samaritiečius, montanistus, manichėjus, ofitus ir kitus, kurie priešinosi atverčiami į krikščionybę. Jo valdymas gali būti laikomas ilgos pagonybės ir krikščionybės kovos pabaiga.<ref name=nce/>
Atrodė, kad pavyks atkurti senąją Romos imperiją. Tačiau nukariavimą sutrukdė 543 m. kilusi baisi [[maras|maro]] epidemija ir įnirtingas naujųjų germanų valdovų priešinimasis. Taigi, Justinianas ėmė stiprinti imperiją iš vidaus. Augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba. Jis pastatė Šv. Sofijos soborą. Valdžia buvo sustiprinta, išplečiant valstybės valdymo aparatą ir įstatymus. Romėnų įstatymai buvo surinkti ir peržiūrėti. Tai turėjo didelės reikšmės ateities kartoms. Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su skilimu.
 
== Išnašos ==