Rasų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

34 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S (sintaksė)
Iš pradžių kapines juosė medinė tvora, tačiau [[Napoleonas|Napoleono Bonaparto]] žygio metu ji buvo sudeginta. Naują, mūrinę tvorą Rasų kapinėse 1820 m. pastatė misionieriai. Šia tvora aptvėrė visą teritoriją. Ši tvora išlikusi iki šių dienų.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4. </ref>
 
XIX a. pradžioje Rasų kapinėse sumūryti du triaukščiaitrijų-penkių aukštų kolumbariumai (ikidėl blogos būklės buvo nugriauti 1937 šiųir dienų1957 neišlikęm.). Kiekvienoje kolumbariumų eilėje buvo po 20 - 22 nišas. Į jų nišas dėdavo karstus, juos užmūrydavo rožinio marmuro arba lakuotomos geležies plokštėmis, kuriose įrašydavo mirusiųjų vardus, pavardes, kitus duomenis. 1841 m. tarp abiejų kolumbariumų kunigo Juozapo Bagdonavičiaus rūpesčiu pastatyta neogotikinė raudonų plytų koplyčia, kurią suprojektavo architektas Tomas Tišeckis (pagal kitus šaltinius broliai Tomas, Stanislovas ir Bronislovas Tišeckiai). Koplyčia iškilmingai pašventinta 1850 metais prelato kunigo Fjalkovskio. Vilniaus universiteto profesorius Jonas Vaškevičius koplyčiai perdavė Viešpaties Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus paveikslą, įrengė vargonus. Šalia koplyčios jis pastatė medinę varpinę. Varpinės išorinėje sienoje buvo įrengta paminklinė lenta su Raduškevičių šeimos herbu. 1888 m. vietoj medinės varpinės pastatyta neogotikinė mūrinė. Po koplyčia buvo įrengtos katakombos, kur buvo laidojami žmonės.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/>
 
Kai ši amžino poilsio vieta buvo įkurta, žmonės čia statydavo paprastus paminklus. Dažniausiai – apvalius akmenis su ant jų išraižytais užrašais. Vėliau paminklus miestiečiai statydavo iš plytų, juose įtvirtindavo akmenines arba skardines paminklines lentas. XIX a. viduryje atsirado paminklų iš ketaus. XIX amžiaus pabaigoje pastatyta antkapių ir iš smiltainio, paplito juodo poliruoto akmens paminklai, pradėta įkomponuoti palaidotų asmenų nuotraukas.
Vieni gražiausių paminklų Rasų kapinėse, angelai, puošiantys Izos Salmonovičuvnos ir Vilniaus miesto kultūros mecenato Juozapo Montvilos kapavietes, skulptoriaus [[Boleslovas Balzukevičius|Boleslovo Balzukevičiaus]] sukurtas Vilniaus universiteto istorijos profesoriaus [[Joachimas Lelevelis|Joachimo Lelevelio]] biustas.<ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/>
 
Rasų kapines sudaro kelios kalvelės. Viena iš jų buvo pavadinta „Angelų kalneliu“. Joje stūkso maži paminklai. Čia būdavo laidojami vaikai. 1998 metais Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ pastangomis AngelšAngelų kalnelyje pastatytas simbolinis antkapinis paminklas negimusiems kūdikiams – abortų aukoms atminti. Kapinėse yra [[Koplyčia|koplyčių]], [[Kolumbariumas|kolumbariumų]]. Juose buvo laidojami turtingi žmonės. Žmonės dažniausiai buvo laidojami rūsiuose, o virš jų specialistai įrengdavo altorius. Juose už mirusiuosius melsdavosi artimieji. Į rūsius buvo galima patekti pro šoninius įėjimus. Jie būdavo užridenti dideliais akmenimis. Rūsiai paprastai būdavo 2-3 aukštų.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/>
 
XIX a. Rasų kapinėse buvo palaidoti [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesoriai [[Tomas Husaževskis]], [[Euzebijus Slovackis]], [[Ferdinandas Špicnagelis]], [[Tomas Žičkis]], [[Feliksas Rimkevičius]], [[Augustas Liudvikas Bekiu]], kunigai [[Platonas Sosnovskis]], [[Justinas Jakubovskis]], [[Adomas Kosakovskis]], kunigaikščiai [[Adam Giunter von Hildelsheim|Adomas Giunteris]], [[Gabrielius Oginskis]], [[Pliateriai]], to meto visuomenės veikėjai [[Julijonas Mošinskis]], [[Antanas Marcinovskis]], [[Aleksandras Dalevskis]] ir kt.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/>
Anoniminis naudotojas