Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

675 pridėti baitai ,  prieš 2 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] m. [[gegužės 11]] d. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 14]] d. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties 565 m. Jis buvo antrasis [[Justinianų dinastija|Justinianų dinastijos]] narys po dėdės [[Justinas I|Justino I]].
 
Pasižymėjo imperijos valdymo reorganizavimu ir romėnų teisės kodifikavimu (''Codex Justinianus'')<ref>Justinian I. In: Britannica ENCYCLOPEDIA OF WORLD RELIGIONS, 2006. P.624. ISBN 978-1-59339-491-2</ref>, taip pat ambicingu, bet tik iš dalies pavykusiu ''renovatio imperii'' ar "imperijos atkūrimo" planu.<ref>J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.</ref>
Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Jo valdymą žymi ambicingas, bet tik iš dalies pavykęs ''renovatio imperii'' ar "imperijos atkūrimo" planas.<ref>J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.</ref> Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".<ref>Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)</ref> Pagal imperijos atkūrimo planą Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] teritorijos. Jo generolas [[Belisarijus|Belisarijus]] greitai užkariavo Vanadalų karalystę Šiaurės Afrikoje. Vėliau Belisarius, Narsesas ir kiti generolai užkariavo Ostrogotų karalystę, užimdami [[dalmatija|Dalmatiją]], [[Sicilija|Siciliją]], [[Apeninų pusiasalis|Italiją]] ir [[Roma|Romą]], po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai. Prefektas Liberijus užkariavo [[iberijos pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] pietinę dalį, kur buvo įkurta Spanijos provincija. Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu [[Solidas|solidų]].<ref> "[https://web.archive.org/web/20080309095541/http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm History 303: Finances under Justinian]". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 [http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm originalo] versija. Tikrinta 2012-11-14.</ref> Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.<ref>Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94</ref>
 
Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Jo valdymą žymi ambicingas, bet tik iš dalies pavykęs ''renovatio imperii'' ar "imperijos atkūrimo" planas.<ref>J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.</ref> Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".<ref>Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)</ref> Pagal imperijos atkūrimo planą Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] teritorijos. Jo generolas [[Belisarijus|Belisarijus]] greitai užkariavo VanadalųVandalų karalystę Šiaurės Afrikoje. Vėliau Belisarius, Narsesas ir kiti generolai užkariavo Ostrogotų karalystę, užimdami [[dalmatija|Dalmatiją]], [[Sicilija|Siciliją]], [[Apeninų pusiasalis|Italiją]] ir [[Roma|Romą]], po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai. Prefektas Liberijus užkariavo [[iberijos pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] pietinę dalį, kur buvo įkurta Spanijos provincija. Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu [[Solidas|solidų]].<ref> "[https://web.archive.org/web/20080309095541/http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm History 303: Finances under Justinian]". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 [http://www.tulane.edu/~august/H303/handouts/Finances.htm originalo] versija. Tikrinta 2012-11-14.</ref> Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.<ref>Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94</ref>
 
Stambius statybos projektus vainikavo [[Sofijos soboras|Sofijos bazilika]] Konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
[[Vaizdas:Byzantium550.png|thumb|left|Bizantijos imperija 550 m. Justiniano I užkariautos žemės (pažymėtos žalia spalva)]]
 
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume<ref>[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PA1007&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Britannica Concise Encyclopedia], Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.</ref> (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos [[Dardanija|Dardanijos]] gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų<ref>Michael Maas, [https://books.google.com/?id=9AvjaThtrKYC&pg=PA74&dq=Justinian++latin-speaking+Illyrians The Cambridge Companion to the Age of Justinian], Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.</ref><ref>Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.</ref><ref>John W. Barker, [https://books.google.com/?id=LiJljEXvwAoC&pg=PA75&dq=%22Though+he+shared+an+Illyrian%22#v=onepage&q=%22Though%20he%20shared%20an%20Illyrian%22&f=false Justinian and the later Roman Empire], University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.</ref> ar trakų<ref>Robert Browning, [https://books.google.com/?id=gOIMSWMtow0C&pg=PA21&lpg=PA21&dq=Justinian+I+thracian#PPA23,M1 Justinian and Theodora], Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.</ref><ref>Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, [https://books.google.bg/books?id=aR2dBQAAQBAJ&pg=PA259&dq=Justinian+Thracian+origin&hl=bg&sa=X&ved=0CC8Q6AEwAmoVChMInJeK1OmdxwIVQY3bCh0FhgAq#v=onepage&q&f=false p. 259].</ref><ref>Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, [https://books.google.bg/books?id=LP9RAwAAQBAJ&pg=PA350&dq=Justinian+Thracian+stock&hl=bg&sa=X&ved=0CEQQ6AEwBWoVChMIjNXE3uqdxwIV0I7bCh06OQIU#v=onepage&q&f=false p. 350].</ref> kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra<ref>The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)</ref>. JoTėvas Sabbatius, motina Vigilanza buvo karvedžio [[Justinas I|Justino]], kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Justiniano dėdė, tarnavęs imperatoriams Leonui I ir Anastasijui, jį įvaikino (iš čia vardas ''Justinianus'') ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas. Justinui I tapus imperatoriumi 518 m. liepos 1 d. Justinianas buvo jo artimu patarėju, palaikė Justino siekį atkurti santykius su Romos popiežiumi, kurie buvo pašliję valdant Anastasijui.<ref>J.A.S. Evans. ''Justinian I''. In: Thomas Carson, Joann Cerrito (eds.). The New Catholic Encyclopedia, Second Edition. Vol.8. Thomson/Gale, 2003. P. 95. ISBN 0-7876-4004-2</ref>
 
Valdant imperatoriui Justinianui (527–565 m.), [[Bizantija]] atsikariavo [[Italija|Italiją]], Romos miestą ir didžiumą žemių prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, [[Corpus Juris Civilis]], daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (''Hagia Sophia''), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.