18:46, 15 liepos 2020 versija taisyti Stela (aptarimas \| indėlis) 3 167 keitimai papildyta ← Prieš tai darytas keitimas		19:02, 15 liepos 2020 versija taisyti anuliuoti Stela (aptarimas \| indėlis) 3 167 keitimai →‎Istorija Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: Kapines nuo jų įsteigimo prižiūrėjo Misionierių vienuolynas. Šį vienuolyną uždarius, 1844 m. Rasų kapinės buvo perduotos [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia\|Šv. Jonų bažnyčiai]].<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/><ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/> Kapinės buvo vadinamos Rasomis, Išganytojo Kalno, Misionierių kapinėmis. Nuo 1841 metų mirties metrikų knygose įsigali vienas pavadinimas – Parapinės Rasų kapinės. <ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/> 1814 m. misionieriai iš miestietės Rozalijos Sutockos nupirko naują plotą, kurį dabartiniu metu užima Literatų kalnelis ir žemiau esantis slėnis.<ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/> Iš pradžių kapines juosė medinė tvora, tačiau [[Napoleonas\|Napoleono Bonaparto]] žygio metu ji buvo sudeginta. Naują, mūrinę tvorą Rasų kapinėse 1820 m. pastatė misionieriai. Šia tvora aptvėrė visą teritoriją. Ši tvora išlikusi iki šių dienų.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4. </ref> XIX a. pradžioje Rasų kapinėse sumūryti du triaukščiai kolumbariumai (iki šių dienų neišlikę). Kiekvienoje kolumbariumų eilėje buvo po 20 - 22 nišas. Į jų nišas dėdavo karstus, juos užmūrydavo rožinio marmuro arba lakuotomos geležies plokštėmis, kuriose įrašydavo mirusiųjų vardus, pavardes, kitus duomenis. 1841 m. tarp abiejų kolumbariumų kunigo Juozapo Bagdonavičiaus rūpesčiu pastatyta neogotikinė raudonų plytų koplyčia, kurią suprojektavo architektas Tomas Tišeckis (pagal kitus šaltinius broliai Tomas, Stanislovas ir Bronislovas Tišeckiai). Koplyčia iškilmingai pašventinta 1850 metais prelato kunigo Fjalkovskio. Vilniaus universiteto profesorius Jonas Vaškevičius koplyčiai perdavė Viešpaties Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus paveikslą, įrengė vargonus. Šalia koplyčios jis pastatė medinę varpinę. Varpinės išorinėje sienoje buvo įrengta paminklinė lenta su Raduškevičių šeimos herbu. 1888 m. vietoj medinės varpinės pastatyta neogotikinė mūrinė. Po koplyčia buvo įrengtos katakombos, kur buvo laidojami žmonės.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/> Kai ši amžino poilsio vieta buvo įkurta, žmonės čia statydavo paprastus paminklus. Dažniausiai – apvalius akmenis su ant jų išraižytais užrašais. Vėliau paminklus miestiečiai statydavo iš plytų. Prie tvoros buvo pastatytas mūrinis namelis špitolei.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/> Nuo [[XX ~~amžius\|XX]]~~ amžiaus pradžios antkapius kurdavo meistrai. Tuomet populiariausi buvo medžių formos kryžiai. Kapinėse buvo statomi ir iš betono nulieti, [[šakotis\|šakočius]] primenantys paminklai – meistrai liedavo betoną ir laukdavo, kol šis sustings į įvairias įdomias formas, taip pat yra granito paminklų, Chreptavičiaus fabrike Višneve lietų ketaus paminklų, smiltainio paminklų. Vėliau paplito juodo, poliruoto akmens paminklai. Nemažai kapinėse yra [[Varšuva\|Varšuvoje]] gamintų antkapių. Seniausi išlikę antkapiai yra XIX a. antrojo dešimtmečio.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/> Rasų kapines sudaro kelios kalvelės. Viena iš jų buvo pavadinta „Angelų kalneliu“. Joje stūkso maži paminklai. Čia būdavo laidojami vaikai. 1998 metais Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ pastangomis Angelš kalnelyje pastatytas simbolinis antkapinis paminklas negimusiems kūdikiams – abortų aukoms atminti. Kapinėse yra [[Koplyčia\|koplyčių]], [[Kolumbariumas\|kolumbariumų]]. Juose buvo laidojami turtingi žmonės. Žmonės dažniausiai buvo laidojami rūsiuose, o virš jų specialistai įrengdavo altorius. Juose už mirusiuosius melsdavosi artimieji. Į rūsius buvo galima patekti pro šoninius įėjimus. Jie būdavo užridenti dideliais akmenimis. Rūsiai paprastai būdavo 2-3 aukštų.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Rasų kapinės Vilniuje"/> XIX a. Rasų kapinėse buvo palaidoti [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universiteto]] profesoriai [[Tomas Husaževskis]], [[Euzebijus Slovackis]], [[Ferdinandas Špicnagelis]], [[Tomas Žičkis]], [[Feliksas Rimkevičius]], [[Augustas Liudvikas Bekiu]], kunigai [[Platonas Sosnovskis]], [[Justinas Jakubovskis]], [[Adomas Kosakovskis]], kunigaikščiai [[Adam Giunter von Hildelsheim\|Adomas Giunteris]], [[Gabrielius Oginskis]], [[Pliateriai]], to meto visuomenės veikėjai [[Julijonas Mošinskis]], [[Antanas Marcinovskis]], [[Aleksandras Dalevskis]] ir kt.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/> eilutė 30 ⟶ 32: [[1863 m. sukilimas\|1863 m. sukilimo]] metu Rasų kapinėse buvo slepiami sukilėlių ginklai.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/> 1847 m. stačiatikių dvasininkai šalia Rasų kapinių savavališkai užėmė plotą ir jame laidojo ligoninėje mirusius karius, neturtingus miesto gyventojus, elgetas. Šias kapines išplėtus XX a. 3-iajame dešimtmetyje, jos įgavo Naujųjų rasų kapinių vardą. Naujųjų Rasų kapinių plotas - apie 4,6 ha, Senųjų Rasų kapinių plotas - apie 6,2 ha.<ref name="V.Girininkienė, A.Paulauskas"/> == Memorialas žuvusiems lietuvių kariams ir okupacijų aukoms==

Rasų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų