Adelė Dirsytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
Tremtinė – tai ne veikla, o kalinimo forma. Be to, pagal kalinimo formą ji buvo ne tremtinė, o politinė kalinė.
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 58:
[[1946]] m. [[kovo 6]] d. buvo suimta (suėmimo protokolas surašytas tik [[1946]] m. [[kovo 15]] d.), žiauriai tardyta KGB kalėjimo rūsiuose Vilniuje. [[1946]] m. [[lapkričio 2]] d. (kitais duomenimis – [[lapkričio 11]] d.) karo tribunolas jai skyrė 10 metų kalėti Rusijos lageriuose. [[1947]] m. išgabenta į Čiumą (dab. [[Komijos Respublika]], Rusija) tiesti geležinkelio (Statyba Nr. 501), kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. [[1949]] m. išvežta 70 km už [[Taišetas|Taišeto]] ([[Irkutskas|Irkutsko]] sritis, Rusija) kirsti miško. [[1950]] m. pervežta į Kolymos lagerius, kur dirbo statybose. Ypač stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Už jos daromą dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama ir sunkiai susirgo. Nužudyta ar mirė lageryje [[Chabarovsko kraštas|Chabarovsko krašte]] ([[Rusija]]) [[1955]] m. [[rugsėjo 26]] d.
 
Sibiro tremtyje rašė maldas ant [[tošis|tošies]] gabalėlių, laikraščio skiaučių. [[1953]] m. [[vasario 16]] d. maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę, kuri vėliau kunigo [[Lionginas Jankus|Liongino Jankaus]] pastangomis buvo slapta išgabenta į [[JAV]] ir išleista [[1959]] m. Putname. Ši Sibiro kalinių maldaknygė, gavusi pavadinimą „Marija, gelbėk mus”, iki [[1963]] m. jau buvo pasirodžiusi anglų kalba (60 tūkst. egz. tiražu), vokiečių (45 tūkst.), olandų (450 tūkst.), italų (10 tūkst.), taip pat ispanų, portugalų, prancūzų, lenkų, kinų kalbomis. [[1985]] m. [[Limburgas prie Lano|Limburge]] ([[Vokietija]]) pasirodė jau 5-asis vokiškas jos leidimas 110 tūkst. egzempliorių tiražu. Lietuvoje ši maldaknygė buvo išleista pogrindyje [[1964]] m., pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje – [[1990]] m.
 
[[2000]] m. [[rugsėjo 24]] d. [[Kauno_arkikatedra_bazilika|Kauno arkikatedroje bazilikoje]] šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo [[Sigitas Tamkevičius|Sigito Tamkevičiaus]], pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės [[beatifikacija|beatifikacijos]] bylos procesas, įvyko pirmasis bažnytinio tribunolo posėdis, paskirti teisėjai šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti.