09:45, 12 liepos 2020 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		17:11, 12 liepos 2020 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{etninės grupės\| \|grupė=Litvakai \|paveikslėlis=Irgun BritZion 1943.jpg \|užrašas= \|gyvskaičius= \|popvieta= Lietuva (3,050), Izraelis, JAV \|religija= [[Judaizmas]] \|kalba= [[Jidiš kalba]], [[Hebrajų kalba]]. \|gim= [[aškenaziai]] }} '''Lietuvos žydai''' arba '''litvakai''' ({{yi\|ליטוואקעס}}, {{he\|ליטאים\|Litaim}}) – teritorinis-lingvistinis [[žydai\|žydų]] [[aškenaziai\|aškenazių]] pogrupis. Istoriškai litvakai buvo paplitę [[LDK\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje (dab. Lietuvoje, Baltarusijoje, dalyje Ukrainos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos). Ši teritorija jidiš kalba vadinama Líte ({{yi\|ליטע}}). [[Lietuvos Jidiš]] (''Litvishe Yiddish'') buvo vienas iš pagrindinių [[jidiš]] kalbos dialektų Europoje, paplitęs visame šiame regione. Po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai\|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] litvakai pateko į Rusijos imperiją. Po Pirmojo pasaulinio karo litvakai atsidūrė naujai susikūrusiose nacionalinėse valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, taip pat Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta [[Holokaustas\|holokausto]] Lietuvoje ir Lenkijoje metu. [[Rugsėjo 23]] d. minima [[Holokaustas Lietuvoje\|Lietuvos žydų genocido]] diena.▼ == Etimologija ==▼ [[Vaizdas:Lithuanian State Jewish Museum in Vilnius1.JPG\|thumb\|Lietuvos [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus]] Vilniuje]] [[Vaizdas:Jonilowicz-newspaper.jpg\|thumb\|Laikraščio „Der Wilner Express“ 1936 m. laida]] [[Vaizdas:Vilnius - Gimnazjum Żydowskie 01.JPG\|thumb\|Buvusios Vilniaus žydų gimnazijos pastatas]] [[Vaizdas:Žydų gimnazija, Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 11.JPG\|thumb\|Buvusi [[Kauno Švabės hebrajų gimnazija\|Švabės hebrajų gimnazija]] Kaune]] [[Vaizdas:Map showing percentage of Jews in the Pale of Settlement and Congress Poland, c. 1905.png\|thumb\|Litvakų ir Lenkijos žydų gyvenamos teritorijos carinėje Rusijoje]] Lietuvos [[Žydai\|žydui]] įvardinti skirtas daiktavardis ''Litvak'' yra kilęs iš lenkiško termino ''Litwak'' reiškusio „žmogų iš Lietuvos“. Šis žodis iki XIX a. lenkų kalboje buvo nustotas naudoti (jį pakeitė terminas ''Litwin'', reiškiantis lietuvį). Nuo XIX a. jis reiškia tik lietuvos žydus. Jidiš būdvardis ''Litvish'' (ליטוויש) reiškia „lietuviška(-s)“. Terminas ''Litwak'' gali reikšti ne tik Lietuvos žydus, bet tam tikros [[judaizmas\|judaizmo]] religinės srovės, paplitusios litvakų tarpe, atstovus<ref>„The Jewish Community of Lithuania“. European Jewish Congress. Tikrinta 2014-11-06.</ref> Kadangi XVIII-XIX a. litvakų [[Ješiva\|ješivos]] buvo pagrindinis [[Hasidinis judaizmas\|Hasidim]] judėjimo oponentės, litvakai tapo ''[[Mitnagdim\|Mitnagdim]]/perushim'' (anti-hasidų) judaizmo judėjimo simboliu visame pasaulyje. Šiam judėjimui didžiulės įtakos turėjo įtakos [[Vilniaus Gaonas]]. Daugybė dabar veikiančių prestižinių ješivų yra garsių Lietuvos ješivų darbą tęsiančios palikuonės, kurios toliau palaiko šią religinę liniją, nors dabartiniai jų nariai nebūtinai yra Lietuvos žydų palikuonys. Dėl tos priežasties litvakas tapo terminu, naudojamu apibūdinti visiems ortodoksiniams žydams ([[Haredi judaizmas\|haredi]]), kurie laikosi lietuviškųjų [[Ješiva\|ješivų]] tradicijų, ir priešinasi hasidiniam judėjimui, nepaisant to, ar jų protėviai kilę iš Lietuvos ar ne. Šia prasme Litvakui sinonimiški terminai yra ''Yeshivishe'' ir ''Misnagdim''. '''Lietuvos žydai''' plačiąja prasme arba '''litvakai''' – teritorinis-lingvistinis žydų aškenazių pogrupis ir istoriškai su jais susijusi [[Ortodoksinis judaizmas\|ortodoksinio judaizmo]] srovė.<ref>„The Jewish Community of Lithuania“. European Jewish Congress. Tikrinta 2014-11-06.</ref> Litvakai gyveno [[LDK\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje (šiuolaikinėje Lietuvoje, Baltarusijoje, dalyje Ukrainos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos), jidiš kalba vadintoje „Líte“. ''Litvishe [[Jidiš\|Yiddish]]'' ('Lietuvos Jidiš') buvo vienas iš pagrindinių jidiš kalbos dialektų Europoje. Juo buvo kalbama Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir šiaurės rytų Lenkijos Suvalkų regione. ▲Po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai\|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] litvakai pateko į Rusijos imperiją. Po Pirmojo pasaulinio karo litvakai atsidūrė naujai susikūrusiose nacionalinėse valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, taip pat Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta [[Holokaustas\|holokausto]] Lietuvoje ir Lenkijoje metu. [[Rugsėjo 23]] d. minima [[Holokaustas Lietuvoje\|Lietuvos žydų genocido]] diena. ▲== Etimologija == Jidiš būdvardis ''ליטוויש Litvish'' reiškia „lietuviška (-as)“, o Lietuvos [[Žydai\|žydui]] apibūdinti skirtas daiktavardis yra ''Litvak''. Terminas ''Litvak'' kilęs iš lenkiško termino ''Litwak'' reiškiančio „žmogų iš Lietuvos“. Šis žodis iki XIX a. buvo nustotas naudoti ir buvo atgaivintas XIX a. devintajame dešimtmetyje su nauja siauresne prasme – „Lietuvos žydams“ apibūdinti. Lietuviškosios [[Ješiva\|ješivos]] buvo pagrindiniu oponentu ''[[Hasidinis judaizmas\|Hasidim]]'' judėjimui. Lietuvos žydai tapo ''[[Mitnagdim\|Misnagdim]]'' arba ''Mitnagdim'' (ne hasidų) [[judaizmas\|judaizmo]] judėjimo simboliu visame pasaulyje. ''Mitnagdim'' tapo simboliu, naudojamu apibūdinti visiems žydams, kurie laikosi lietuviškųjų [[Ješiva\|ješivų]] tradicijų, nepaisant to, ar jų protėviai kilę iš Lietuvos ar ne. [[Ortodoksinis judaizmas\|Ortodoksai]] aškenaziai, XIX a. gyvenę Palestinoje, buvo pasidalinę į dvi grupes Hasidim ir Perushim, pastarųjų dauguma buvo Lietuvos žydai, kuriems turėjo įtakos [[Vilniaus Gaonas]]. Šios dvi termino reikšmės yra persipynę ir šiek tiek klaidinančios. Tarp litvakų etnine prasme (t.y. kilusių iš Didžiosios Lietuvos) yra ir kitų religinių pkraipų atstovų: hasidų, ir tokių, kurie apskritai nėra ''Haredim''. Tarp litvakų religine prasme yra labai daug tokių, kurie nėra kilę iš Lietuvos. Dėl šios priežasties šių dienų Izraelyje [[Haredi judaizmas\|haredi]] vartoja terminus ''[[Litvakas\|Litvak]]'' (daiktavardis), ''Litvisher'' (būdvardis), ''Litaim'' (hebraiškai) apibūdinti visiems haredi žydams, kurie nėra aškenaziai hasidai. ''Yeshivishe'' ir ''Misnagdim'' taip pat vartojami tai pačiai grupei apibūdinti. Žodžiai ''Litvishe'' ir ''Lita’im'' yra šiek tiek klaidinantys, nes yra ir žydų chasidų iš Didžiosios Lietuvos bei daugybė kitų Lietuvos žydų, kurie nėra ''Haredim''. Dar viena priežastis šiam terminui išplėsti yra tai, kad daugybė prestižinių ir pirmaujančių ješivų yra garsių Lietuvos ješivų darbą tęsiančios palikuonės, nors dabartiniai jų nariai nebūtinai yra Lietuvos žydų palikuonys. Realybėje ''mitnaged'' bendruomenių etninė sudėtis ir religinės tradicijos yra įvairialypės. == Istorija == eilutė 45 ⟶ 52: Didžiausią autoritetą teorinėms [[Talmudas\|Talmudo]] studijoms turėjusios lietuviškos institucijos buvo ''Chaim Soloveitchik'' ir ''Brisker'' mokyklos. Miro ir [[Telšių ješiva\|Telšių ješivos]] laikėsi konkuruojančių požiūrių. Lietuvos žydai praktikavo [[Judaizmas\|judaizmą]], Halakha remdamiesi „Aruch HaShulchan“, tačiau šiomis dienomis „lietuviškosios“ ješivos teikia pirmenybę ''Mishnah Berurah'', kuri yra laikoma lengviau suprantama ir analitiška. === Mityba === {{main\|Litvakų virtuvė}} Litvakai iš kitų žydų etnosų išsiskyrė ne tik skirtingais religinių mokyklų požiūriais, kalbos tartimi, bet ir virtuve. Jie daug kulinarinės tradicijos perėmė iš vietinės [[Rytų Europos virtuvė]]s, kurią praturtino [[kašrutas\|Kašruto]] filosofija. Tarp litvakų ir lietuvių virtuvių egzistuoja labai daug simbiotinių panašumų, ir jos nuolat skolinosi viena iš kitos. ''Galitzianer'' buvo žinomi dėl labai saldžių patiekalų, o litvakai pasižymėjo pikantiškesniais patiekalais, išryškinančiais saldžiarūgščius skonius. Kadangi žydai buvo įsijungę į platesnius diasporinius tinklus Eurpoje, per juos į Lietuvą atkeliavo naujos kulinarinės tradicijos. Pavyzdžiui, XIX a. bulvių vartojimo tradicija Lietuvą pasiekė per litvakus, kurie šį produktą perėmė iš Vokietijos aškenazių žydų. Litvakai sukūrė tokius patiekalus, kaip [[kugelis]], [[cepelinai]], [[bulviniai blynai]] (latkės). Juos perėmę lietuviai adaptavo, pradėdami naudoti šiems patiekalams kiaulieną ir spirgus. Panašiai litvakai perėmė vietinius Rytų Europos patiekalus, kuriuos išplatino pasaulyje. To pavyzdys yra plikyti [[riestainis\|riestainiai]], LDK žinomi nuo XIV a. Jų kepimą iš vietos gyventojų perėmę žydai ištobulino technologijas, rūšis, taip sukurdami [[beigelis\|beigelius]]. XX a. litvakų diaspora išplatino beigelius visame pasaulyje<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/kulinarinis-litvaku-paveldas-ne-tik-beigeliai-kokie-dar-mums-iprasti-patiekalai-atkeliavo-is-zydu-virtuves-582-1330248</ref>. Litvakai išsiskyrė ne tik skirtingais religinių mokyklų požiūriais, kalbos tartimi, bet ir virtuve. ''Galitzianer'' buvo žinomi dėl labai saldžių patiekalų, o ''Litvisher'' pasižymėjo pikantiškesniais patiekalais, tokiais kaip ''Gefilte'' žuvis. Kiti svarbūs litvakų patiekalai yra [[įdaryta žuvis]], [[kapota silkė]], [[foršmakas]], [[pynutė]] (''challah''), ir kt. == Lietuvos žydai dabartinėje Lietuvoje ==

Lietuvos žydai: Skirtumas tarp puslapio versijų