Horacijų priesaika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 19:
„Horacijų priesaikoje“ pavaizduoti trys broliai Horacijai, prisiekiantys savo tėvui, kuris laiko tris jų kardus, nugalėti arba mirti dėl Romos miesto. Ši žinia atitinka [[Švietimo amžius|Švietimo]] idėjas apie civilinių pareigų, ištikimybės, priesaikų ir kitų moralinių nuostatų aukštumą. Švietėjai manė, kad praeities įvykių pavyzdys turi įkvėpti dabarties poelgiams. Atitinkamai, šioms idėjoms išreikšti Ž. L. Davidas pasirinko aiškias vaizdavimo formas. Paveikslo erdvė negili, skurdūs ir geometriški architektūriniai elementai perteikia veiksmą tarsi vykstantį scenoje. Prisiekiančių Horacijų ir jų tėvo figūros skulptūriškos, arti paveikslo paviršiaus ir sukuria tarsi reljefų įspūdį. Paveikslo dešinėje pavaizduotos palūžusios moterys, nujaučiančios būsimų įvykių eigą. Pagal istoriją, vyriausiojo Horacijų brolio žmona Sabina buvo Kuriacijų sesuo, o Horacijų sesuo Kamila buvo susižadėjusi su vienu iš Kuriacijų. Toliau gilumoje pavaizduota Horacijų brolių motina su anūkais. Silpnos ir palūžusios moterų figūros kontrastuoja su ryžtingomis vyrų figūromis. Tai vėl atliepia Švietimo idėjas, kad narsa, patriotizmas ir ištikimybė principams (siejami su vyriškumu) yra aukštesni už meilę, liūdesį ir neviltį (siejami su moteriškumu).
 
„Horacijų priesaika“ nutapyta [[klasicizmas|klasicistiniu]] stiliumi, kuris ženkliai skyrėsi nuo [[rokokas|rokoko]] stiliaus laisvų ir įmantrių vaizdavimo formų. Atitinkamai, rokoko mene pabrėžiamos malonumų ir estetinio pasitenkinimo idėjos pakeistos asketiškomis patriotizmo ir pasiryžimo mirti idėjomis. 1785 m. Paryžiuje pademonstruotas paveikslas sukėlė sensaciją ir, nors buvo užsakytas karaliaus, tačiau pilnai atliepė ikirevoliucines paryžiečių, kuriuos piktino karaliaus prabanga, aristokratijos hedonizmas ir abejingumas visuomenės poreikiams, nuotaikas. „Horacijų priesaika“ eksponuojama [[Luvras|Luvro]] muziejuje Paryžiuje ir yra tapusi chrestomatiniu [[klasicizmas|klasicizmo]] dailės pavyzdžiu. Ž. L. Davido su mokiniu nutapyta mažesnė paveikslo versija eksponuojama Toledo dailės muziejuje Ispanijoje[[Ohajas|Ohajuje]], JAV.
 
== Šaltiniai ==