Kinijos Liaudies Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas 90.131.32.22 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 50:
Daugiausia žinių yra išlikę apie Geltonosios upės vidurupio (taip vadinamos [[Vidurio lyguma|Vidurio lygumos]]) arealo raidą, kur jau II tūkst. pr. m. e. viduryje į valdžią atėjo pusiau legendinė [[Šia dinastija]], kurią pakeitė [[Šangų dinastija]]. XI a. pr. m. e. čia įsigalėjo[[Džou dinastija]]. Tuo metu Vidurio lygumos karalystė pradėta vadinti tiesiog „Vidurio karalyste“ ({{zh|Zhongguo}}), kas ir davė pavadinimą visai Kinijai. Valdant Džou dinastijai, jos monarchų simbolinis autoritetas išplito po didžiulę teritoriją. Nors atskiros Kinijos valstybės kovojo tarpusavyje, kultūriniai mainai intensyvėjo, kas ilgainiui vedė į politinį suvienijimą III a. pr. m. e.
 
KiniKinijos karalysčių suvienijimo pasiekė Čin karalystės valdovas [[Ši Huangdi]], kuris nukariavo konkuruojančias valstybes ir pirmą kartą sukūrė [[Kinijos imperija|Kinijos imperiją]]. Vengdamas kultūrinės įvairovės, jis suvienijo imperijos pinigus, matus, rašto stilius, net vežimų ašis. Nepaisant to, lokalios tapatybės išliko ir visada lemdavo Kinijos dezintegraciją, vos centrinė valdžia susilpnėdavo.
 
Po ilgo [[Han dinastija|Han dinastijos]] (206 m. pr. m. e. – 220 m.) viešpatavimo, IV a. Kiniją ėmė siaubti barbarų invazijos. Jų metu šiauriniai ir vakarų barbarai iš anapus Dižiosios sienos puldinėjo teritoriją ir kūrė čia efemeriškas karalystes. Imperijos aristokratija ir centrinė valdžia tuo metu persikėlė į pietinę Kiniją, kur sąlyginai ramiai valdė [[Dzin dinastija|Dzin]], [[Liangų dinastija|Liangų]], [[Čen dinastija|Čen]] ir kitos dinastijos. Tai – vadinamasis [[Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis]].