Ispanijos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

≠{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 400px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"

[[XIX a.]] tapo Ispanijos imperijos saulėlydžiu. Nors Burbonų valdymo laikais šalis atsigavo, ji jau nebesugebėjo konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Anglija ar Prancūzija. [[1805]] m. [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro mūšyje]] anglai sunaikino Ispanijos laivyną, o [[1808]] m. [[Napoleonas]] įsiveržė į pačią Ispaniją. Tai sukėlė greitą reakciją kolonijose Amerikoje – pradėjo kurtis chuntos, kelti sukilimai, siekiantys nepriklausomybės nuo Ispanijos. [[1806]] m. britai pabandė užimti [[La Plata (estuarija)|La Platą]], o vicekaralius iš karto atsitraukė. Tuomet vietiniai argentiniečiai, patys nugalėjo britus ir paskelbė savo krašto nepriklausomybę ([[Gegužės revoliucija]]). Tai tapo įkvėpimu kitiems Lotynų Amerikos kraštams. Iškilo tokie žemyno „išvaduotojai“ kaip [[Simonas Bolivaras]], [[Chosė de San Martinas]], [[Francisco de Miranda|Fransiskas de Miranda]], [[José Gervasio Artigas|Chosė Artigasas]] ir kt., kurių pajėgos platino separatizmo idėjas ir kovojo prieš imperijos pajėgas – rojalistus. Be to, iškilusios [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] ėmėsi šiaurinių Naujosios Ispanijos žemių okupacijų. XIX a. vid. Ispanija jau buvo netekusi praktiškai visų savo valdų Amerikoje – pasiliko tik [[Kuba]] ir [[Puerto Rikas]]. Imperijos pabaigąpabaiga galima laikyti [[1898]] m. įvykusį [[Ispanijos-Amerikos karas|Ispanijos-Amerikos karą]] – po jo Kuba paskelbė nespriklausomybęnepriklausomybę, o Puerto Rikas, Filipinai ir Guamas parduoti JAV.