Ispanijos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 9 mėnesius
S
pataisymai
S (pataisymai)
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 400px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#000080; text-align:center; color: white; font-size: medium;" |Kolonijinė imperija:<br />'''Ispanijos kolonijinė imperija'''
[[Vaizdas:Trafalgar2.jpg|thumb|left|250px|Trafalgaro mūšis]]
 
[[XIX a.]] tapo Ispanijos imperijos saulėlydžiu. Nors Burbonų valdymo laikais šalis atsigavo, ji jau nebesugebėjo konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Anglija ar Prancūzija. [[1805]] m. [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro mūšyje]] anglai sunaikino Ispanijos laivyną, o [[1808]] m. [[Napoleonas]] įsiveržė į pačią Ispaniją. Tai sukėlė greitą reakciją kolonijose Amerikoje – pradėjo kurtis chuntos, kelti sukilimai, siekiantys nepriklausomybės nuo Ispanijos. [[1806]] m. britai pabandė užimti [[La Plata (estuarija)|La Platą]], o vicekaralius iš karto atsitraukė. Tuomet vietiniai argentiniečiai, patys nugalėjo britus ir paskelbė savo krašto nepriklausomybę ([[Gegužės revoliucija]]). Tai tapo įkvėpimu kitiems Lotynų Amerikos kraštams. Iškilo tokie žemyno „išvaduotojai“ kaip [[Simonas Bolivaras]], [[Chosė de San Martinas]], [[Francisco de Miranda|Fransiskas de Miranda]], [[José Gervasio Artigas|Chosė Artigasas]] ir kt., kurių pajėgos platino separatizmo idėjas ir kovojo prieš imperijos pajėgas – rojalistus. Be to, iškilusios [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] ėmėsi šiaurinių Naujosios Ispanijos žemių okupacijų. XIX a. vid. Ispanija jau buvo netekusi praktiškai visų savo valdų Amerikoje – pasiliko tik [[Kuba]] ir [[Puerto Rikas]]. Imperijos pabaigąpabaiga galima laikyti [[1898]] m. įvykusį [[Ispanijos-Amerikos karas|Ispanijos-Amerikos karą]] – po jo Kuba paskelbė nespriklausomybęnepriklausomybę, o Puerto Rikas, Filipinai ir Guamas parduoti JAV.
 
Į XX a. Ispanija žengė teturėdama kelias kolonijas Afrikoje – [[Rio Munis|Rio Munį]] su [[Biokas|Fernando Po]] (vėliau sudaryta [[Ispanijos Gvinėja]]), [[Ispanijos Marokas|Ispanijos Maroką]] bei [[Ispanijos Sachara|Ispanijos Sacharą]]. Dėl pastarųjų kolonijų ispanai nuolat kariavo su marokiečiais, ir [[1956]] m. [[Prancūzijos Marokas|Prancūzų Marokui]] tapus nepriklausomu, nepriklausomybę paskelbė ir Ispanijos Marokas. Tik [[Seuta|Seutos]] ir [[Melilja|Meliljos]] eksklavai išliko Ispanijos valdoje. [[1968]] m. nepriklausomybę paskelbė [[Pusiaujo Gvinėja]], o [[1976]] m. ispanai pasitraukė iš [[Vakarų Sachara|Vakarų Sacharos]]. Dabar Ispanijai tebepriklausantys Kanarai ir Seuta su Melilja laikomi integralia Ispanijos dalimi.
7 362

pakeitimai