Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:
'''[[Kenija|Kenijos]] istorija''' apima laikotarpį nuo seniausių laikų iki šių laikų.
[[1929]] m. [[Louis Leakey|Luisas Likis]] rado 1 mln. metų senumo [[Ašelio kultūra|Ašelio kultūros]] kirvį Kariandusi radymvietėje Pietvakarių Kenijoje. Po to Kenijoje rasta daug įvairių rūšių [[Hominidai|hominidų]]. Seniausią hominidą Kenijoje rado Martinas Pikfordas [[2000]] m. Tai šešių mln. metų senumo ''Orrorin tugenensis'', kurio pavadinimas kilo nuo radymvietės Tugeno kalvose. Tai antras seniausias rastas hominidas po [[Sahelanthropus tchadensis]].
Ikikolonijinė Kenija plėtojosi kaip du atskiri regionai, atskirti retai gyvenamų savanų. Kenijos rytinė dalis, prisiglaudusi prie [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]], priklausė [[Svahilių krantas|Svahilių krantui]], ir čia vystėsi musulmoniška [[Svahilių civilizacija]]. Jai būdingi prekybiniai miestai-valstybės, kurie pradėjo kurtis X a. aktyviai dalyvaujant persų ir arabų pirkliams. Šie atnešė čia islamą, o miestuose darniai maišėsi musulmonų ir vietinės afrikietiškos tradicijos. To maišymosi rezultatas – visoje pakrantėje paplitusi kreolinė [[svahilių kalba]]. Svarbiausi prekybiniai sultonatai Kenijos teritorijoje buvo [[Patė]], [[Lamu]], [[Manda]], [[Malindis]], [[Mombasa]] ir kt. Pirmieji europiečiai (portugalai) Kenijos pakrantėje pasirodė [[1498]] m. XVI a. pradžioje jie, turėdami pranašesnius ginklus, sunaikino klestinčius svahilių miestus ir vietinę viduramžių civilizaciją. Nuo tada jie formaliai traktavo regioną kaip [[Portugalijos Rytų Afrika|Portugalijos Rytų Afriką]].
Kitas kultūrinis regionas buvo Kenijos vakarinė dalis, prisiglaudusi prie [[Viktorijos ežeras|Viktorijos ežero]]. Dėl palankių gamtinių sąlygų gyventojų tankumas čia buvo ypač didelis, o svarbiausia etninė grupė Kenijos teritorijoje buvo [[luhjai]], pasidalinę į keliolika genčių. XV a. į šias bantų gyvenamas teritorijas migravo gyvulių augintojai [[nilotai]] ([[luo]]), kurie maišėsi su vietos gyventojais ir labai pakeitė vietos visuomenės struktūrą. Sekdami kitų bantų genčių dabartinės [[Uganda|Ugandos]] teritorijoje (tokių kaip [[Buganda]], [[Busoga]] ir kt.) pavyzdžiu, luhjai susivienijo į didelę gentinę karalystę, valdomą vadų, tituluojamų nabongo. Suvienijimą įvykdė vangų gentis, todėl ši karalystė dar vadinama [[Vanga (karalystė)|Vanga]]. Jos įkūrimas tradiciškai keliamas į XII a., tačiau mokslininkai linkę jį kelti į gerokai vėlesnius laikus, XVII a., kuomet susiformavo dauguma [[Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės|Afrikos Didžiųjų ežerų valstybių]].
XVII a. musulmonų įtaką Svahilių krante atkūrė [[Omano imperija]] ir vėliau nuo jos atsiskyręs [[Zanzibaro sultonatas]], kurio sostinė buvo dabartinėje Tanzanijoje. Siekdamas kontroliuoti prekybą tuometiniame pasaulyje paklausiomis afrikinėmis prekėmis ir juodaodžiais vergais, Zanzibaras plėtė įtaką į žemyną, o ypač – į Afrikos didžiųjų ežerų valstybes krašto gilumoje. Svarbiomis prekybinėmis tarpininkėmis tapo savanose gyvenusios kikujų, kambų, masajų gentys, aptarnavusios karavanų kelius.
'''[[
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|