Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Ferenc Gyurcsány, Davos 2Jomo_Kenyatta_1966-06-15.jpg|thumb|Ferencas200px|left|Prezidentas Diurčanis[[Jomo Kenyatta]] 1966 m.]]
'''[[Kenija|Kenijos]] istorija''' apima laikotarpį nuo seniausių laikų iki šių laikų.
'''Ferencas Diurčanis''' ({{hu|Gyurcsány Ferenc}}, g. [[1961]] m. [[birželio 4]] d.) – [[Vengrija|vengrų]] [[Verslumas|verslininkas]] ir [[Politika|politikas]]. Nuo 2003 m. iki 2004 m. buvo Vengrijos jaunimo reikalų ir sporto ministru, o nuo 2004 m. iki 2009 m. – [[Vengrijos ministras pirmininkas|Vengrijos ministru pirmininku]].
 
[[1929]] m. [[Louis Leakey|Luisas Likis]] rado 1 mln. metų senumo [[Ašelio kultūra|Ašelio kultūros]] kirvį Kariandusi radymvietėje Pietvakarių Kenijoje. Po to Kenijoje rasta daug įvairių rūšių [[Hominidai|hominidų]]. Seniausią hominidą Kenijoje rado Martinas Pikfordas [[2000]] m. Tai šešių mln. metų senumo ''Orrorin tugenensis'', kurio pavadinimas kilo nuo radymvietės Tugeno kalvose. Tai antras seniausias rastas hominidas po [[Sahelanthropus tchadensis]].
2004 m. rugpjūčio 25 d. [[Vengrijos socialistų partija]] (MSzP) jį iškėlė kandidatu į ministro pirmininko postą, po to, kai tuometinis ministras pirmininkas [[Péter Medgyessy|Pėteris Medešis]] atsistatydino iš posto dėl konflikto su vienu iš socialistų partijos narių. 2004 m. rugsėjo 29 d. F. Diurčanis buvo išrinktas Vengrijos ministru pirmininku. 2006 m. Vengrijos parlamento rinkimuose, jo vadovaujama socialistų partija kartu su [[Laisvųjų demokratų aljansas|Laisvųjų demokratų aljansu]] tapo valdančiąją koalicija, o F. Diurčanis antrą kartą buvo išrinktas ministru pirmininku.
 
Ikikolonijinė Kenija plėtojosi kaip du atskiri regionai, atskirti retai gyvenamų savanų. Kenijos rytinė dalis, prisiglaudusi prie [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]], priklausė [[Svahilių krantas|Svahilių krantui]], ir čia vystėsi musulmoniška [[Svahilių civilizacija]]. Jai būdingi prekybiniai miestai-valstybės, kurie pradėjo kurtis X a. aktyviai dalyvaujant persų ir arabų pirkliams. Šie atnešė čia islamą, o miestuose darniai maišėsi musulmonų ir vietinės afrikietiškos tradicijos. To maišymosi rezultatas – visoje pakrantėje paplitusi kreolinė [[svahilių kalba]]. Svarbiausi prekybiniai sultonatai Kenijos teritorijoje buvo [[Patė]], [[Lamu]], [[Manda]], [[Malindis]], [[Mombasa]] ir kt. Pirmieji europiečiai (portugalai) Kenijos pakrantėje pasirodė [[1498]] m. XVI a. pradžioje jie, turėdami pranašesnius ginklus, sunaikino klestinčius svahilių miestus ir vietinę viduramžių civilizaciją. Nuo tada jie formaliai traktavo regioną kaip [[Portugalijos Rytų Afrika|Portugalijos Rytų Afriką]].
F. Diurčanis buvo kritikuojamas už tai, kad savo kalboje 2006 m. Vengrijos socialistų partijos suvažiavime Balatonėsedo kaimelyje vartojo savo šalį žeminančius žodžius. Po to, kai kalba tapo vieša, [[Budapeštas|Budapešto]] gatvėse prasidėjo demonstracijos, kurių metu buvo sužeista daugybė žmonių.
 
Kitas kultūrinis regionas buvo Kenijos vakarinė dalis, prisiglaudusi prie [[Viktorijos ežeras|Viktorijos ežero]]. Dėl palankių gamtinių sąlygų gyventojų tankumas čia buvo ypač didelis, o svarbiausia etninė grupė Kenijos teritorijoje buvo [[luhjai]], pasidalinę į keliolika genčių. XV a. į šias bantų gyvenamas teritorijas migravo gyvulių augintojai [[nilotai]] ([[luo]]), kurie maišėsi su vietos gyventojais ir labai pakeitė vietos visuomenės struktūrą. Sekdami kitų bantų genčių dabartinės [[Uganda|Ugandos]] teritorijoje (tokių kaip [[Buganda]], [[Busoga]] ir kt.) pavyzdžiu, luhjai susivienijo į didelę gentinę karalystę, valdomą vadų, tituluojamų nabongo. Suvienijimą įvykdė vangų gentis, todėl ši karalystė dar vadinama [[Vanga (karalystė)|Vanga]]. Jos įkūrimas tradiciškai keliamas į XII a., tačiau mokslininkai linkę jį kelti į gerokai vėlesnius laikus, XVII a., kuomet susiformavo dauguma [[Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės|Afrikos Didžiųjų ežerų valstybių]].
2007 m. vasario 24 d., surinkęs 89 % balsų, jis buvo išrinktas MSzP vadovu.
 
XVII a. musulmonų įtaką Svahilių krante atkūrė [[Omano imperija]] ir vėliau nuo jos atsiskyręs [[Zanzibaro sultonatas]], kurio sostinė buvo dabartinėje Tanzanijoje. Siekdamas kontroliuoti prekybą tuometiniame pasaulyje paklausiomis afrikinėmis prekėmis ir juodaodžiais vergais, Zanzibaras plėtė įtaką į žemyną, o ypač – į Afrikos didžiųjų ežerų valstybes krašto gilumoje. Svarbiomis prekybinėmis tarpininkėmis tapo savanose gyvenusios kikujų, kambų, masajų gentys, aptarnavusios karavanų kelius.
2009 m. kovo 21 d. F. Diurčanis paskelbė apie savo ketinimą atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Jis pareiškė, esantis kliūtis tolimesnėms ekonominėms ir socialinėms reformoms. Tuometinis Vengrijos prezidentas [[László Sólyom|Laslo Šojomas]] pareiškė, kad vietoj trumpalaikės pereinamosios vyriausybės, kuri valdytų šalį iki 2010 m. parlamento rinkimų, turėtų būti surengti nauji parlamento rinkimai. 2009 m. kovo 28 d. F. Diurčanis atsistatydino ir iš partijos pirmininko pareigų. 2009 m. kovo mėnesį MSzP iškėlė tuometinį nacionalinės plėtros ir ekonomikos ministrą [[Gordon Bajnai|Gordoną Bainajų]] kaip partijos kandidatą į ministro pirmininko postą. G. Bainajus ministru pirmininku tapo balandžio 14 d. 2011 m. spalio mėnesį F. Diurčanis ir keli kiti MSzP nariai pasitraukė iš partijos ir įkūrė [[Demokratinė koalicija (Vengrija)|Demokratinę koaliciją]], kuriai jis vadovauja iki šiol.
 
'''[[FerencKenijos Gyurcsányistorija|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>