Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

398 pridėti baitai ,  prieš 2 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
S
| vikiteka=Category:Iustinianus I }}
 
'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] m. [[gegužės 11]] d. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 14]] d. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties, ir565 antrasm. Jis buvo antrasis [[Justinianų dinastija|Justinianų dinastijos]] narys po dėdės [[Justinas I|Justino I]].
 
Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Jo valdymą žymi ambicingas, bet tik iš dalies pavykęs ''renovatio imperii'' ar "imperijos atkūrimo" planas.<ref>J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.</ref> Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu".<ref>Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)</ref> Pagal imperijos atkūrimo planą Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios Vakarų Romos imperijos teritorijos. Jo generolas Belisarius greitai užkariavo Vanadalų karalystę Šiaurės Afrikoje. Vėliau Belisarius, Narsesas ir kiti generolai užkariavo Ostrogotų karalystę, užimdami Dalmatiją, Siciliją, Italiją ir Romą, po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai.
Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Sėkmingos karvedžių [[Belisarijus|Belisarijo]] ir Narseso karinės kampanijos leido vykdyti imperijos restauraciją, t. y. prijungti prie Rytų imperijos barbarų antplūdžio metu prarastas Vakarų teritorijas. Stambius statybos projektus vainikavo [[Sofijos soboras|Sofijos bazilika]] Konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
 
Stambius statybos projektus vainikavo [[Sofijos soboras|Sofijos bazilika]] Konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompliliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
 
535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompliliacijakompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
 
Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju.
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume<ref>[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PA1007&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Britannica Concise Encyclopedia], Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.</ref> (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos [[Dardanija|Dardanijos]] gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų<ref>Michael Maas, [https://books.google.com/?id=9AvjaThtrKYC&pg=PA74&dq=Justinian++latin-speaking+Illyrians The Cambridge Companion to the Age of Justinian], Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.</ref><ref>Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.</ref><ref>John W. Barker, [https://books.google.com/?id=LiJljEXvwAoC&pg=PA75&dq=%22Though+he+shared+an+Illyrian%22#v=onepage&q=%22Though%20he%20shared%20an%20Illyrian%22&f=false Justinian and the later Roman Empire], University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.</ref> ar trakų<ref>Robert Browning, [https://books.google.com/?id=gOIMSWMtow0C&pg=PA21&lpg=PA21&dq=Justinian+I+thracian#PPA23,M1 Justinian and Theodora], Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.</ref><ref>Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, [https://books.google.bg/books?id=aR2dBQAAQBAJ&pg=PA259&dq=Justinian+Thracian+origin&hl=bg&sa=X&ved=0CC8Q6AEwAmoVChMInJeK1OmdxwIVQY3bCh0FhgAq#v=onepage&q&f=false p. 259].</ref><ref>Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, [https://books.google.bg/books?id=LP9RAwAAQBAJ&pg=PA350&dq=Justinian+Thracian+stock&hl=bg&sa=X&ved=0CEQQ6AEwBWoVChMIjNXE3uqdxwIV0I7bCh06OQIU#v=onepage&q&f=false p. 350].</ref> kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra<ref>The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)</ref>. Jo motina Vigilanza buvo karvedžio [[Justinas I|Justino]], kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Justiniano dėdė jį įvaikino ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas.
 
Jam esant vienu svarbiausių žmogumi vėlyvojoje Antikoje, Justiniano valdymas sudaro atskirą epochą [[Bizantija|Bizantijos]] istorijoje. Jo valdymą žymi ambicingas, bet nepavykęs ''renovatio imperii'' ar "Imperijos atkūrimo" planas. Valdant imperatoriui Justinianui (527–565 m.), [[Bizantija]] atsikariavo [[Italija|Italiją]], Romos miestą ir didžiumą žemių prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, [[Corpus Juris Civilis]], daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (''Hagia Sophia''), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.
 
Atrodė, kad pavyks atkurti senąją Romos imperiją. Tačiau nukariavimą sutrukdė 543 m. kilusi baisi [[maras|maro]] epidemija ir įnirtingas naujųjų germanų valdovų priešinimasis. Taigi, Justinianas ėmė stiprinti imperiją iš vidaus. Augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba. Jis pastatė Šv. Sofijos soborą. Valdžia buvo sustiprinta, išplečiant valstybės valdymo aparatą ir įstatymus. Romėnų įstatymai buvo surinkti ir peržiūrėti. Tai turėjo didelės reikšmės ateities kartoms. Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su skilimu.