Juozas Žilevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 34:
Sudarinėjo ir skelbė lietuvių muzikų vardyną, daug straipsnių parašė [[Bostonas|Bostone]] išleistoje [[Lietuvių enciklopedija|„Lietuvių enciklopedijoje“]] – buvo redkolegijos narys ir muzikos skyriaus redaktorius, rašė žurnaluose ir laikraščiuose. Parašė monografiją „Česlovas Sasnauskas“ (1936 m.), sudarė Č. Sasnausko vokalinių kūrinių rinkinį „Lietuviška muzika“ ([[1950]] m.), lietuvių liaudies ir originalių dainų rinkinį „Lietuviais esame mes gimę“ (1964 m.), parašė studiją „Mažosios Lietuvos liaudies muzikos bruožai“ ([[1958]] m.), knygą „Lietuvis vargonininkas išeivijoje“ ([[1971]] m.) bei kitokių darbų.
 
J. Žilevičius sukūrė apie 400 įvairių kūrinių, kurių didžioji dalis išleista kaip autoriniai darbai, kiti – bendruose leidiniuose. Tai harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, originalios [[solo]] ir choro dainos, kantatos, [[operetė]]s, [[mišios]], mišparai ir giesmės, simfoninė ir kamerinė muzika. Paminėtinos dainos chorams: „Anoj pusėj ežero“, „Vilnius“, „Pabuskim iš miego“, „Šviesi naktis mėnesiena“, „Čia kraštas liūdnas"liūdnas„, „Jau pavasaris"pavasaris“, „Gaudžia, gaudžia"gaudžia“, „Laisvės daina"daina“, „Oi, kad išauštų"išauštų“, „Pasakyk, mergele"mergele“, „Švento Jono vakarėlį"vakarėlį“, „Pupos“, „Vaikščiojau"„Vaikščiojau„ ir kt. Stambus vokalinis kūrinys – „Vytauto Didžiojo kantata"kantata“ (1933 m.). Operetės „Lietuvaitė“, „Artistai“, „Slaptasis himnas“, „Švento Juozapo Mišios“, „Missa De Dominica“. Jo dainos „Anoj pusėj ežero“, „Laisvės daina“, „Pasakyk, mergele“, „Oi, kad išauštų“ daug kartų skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse, jas dainuoja ir Lietuvos chorai.
 
==Šaltinis==