Mahabharata: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kurukshetra.jpg|thumb|320px|Mahabharatos iliustracija]]
'''Mahabharata''' ({{sa|महाभारत|Mahābhārata-}}) – senovės indų epinė poema, vienas svarbiausių [[hinduizmas|hinduizmo]] religinių tekstų. Dažnai tituluojama kaip ilgiausia pasaulyje tautosakos [[poema]], kurią sudaro apie 180 tūkst. šešiolikaskiemenių eilučių.<ref name=hi>{{HindAZ|Mahābhārata|127–128}}</ref> Epas padalytas į 18 dalių (parvų), devynioliktoji papildoma dalis vadinasi „[[Harivamša]]“. Epo pagrindinį siužetą sudaro herojinis pasakojimas apie 2 giminingų šeimų [[Kauravai|Kauravų]] ir [[Pandavai|Pandavų]] kovą dėl valdžios. Greta pagrindinio pasakojimo yra daug mitų, legendų ir didaktinių intarpų. Reikšmingiausias etinis, religinis, filosofinis epo tekstas yra šeštosios „knygos“ dalis (25–42 skyriai) „[[Bhagavadgyta]]“.<ref>{{VLE|
„Mahabharata“ susiklostė per kelis šimtmečius žodinėje tradicijoje. Nėra vieningo „Mahabharatos“ teksto – amžių bėgyje susiklostė skirtingos teksto atmainos. Pradžioje kurta sanskritu, vėliau „Mahabharata“ išversta į kitas Indijos, Pietryčių Azijos kalbas, įgijo kitoniškus pavidalus. Tradicijos laikoma, kad epą sukūrė legendinis [[brahmanai|brahmanų]] dainius [[Vjasa]], dar vadinamas Krišna Dvaipajana. Pasak mitų, pirmąsyk visą „Mahabharatą“ pagarsinęs Vjasos mokinys [[Vajšampajana]] per karaliaus Džanamedžajos atliekamą aukojimą.
Eilutė 11:
Epo veikėjai vaizduojami tarsi dievai ir demonai, įgavę žmogišką pavidalą, o jų poelgiai veikia kaip pavyzdinės gairės hinduistui. <ref name=hi />
== Sandara ==
| |||