Juozas Čižauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 6:
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš brolio Jono, o vėliau vargonuoti mokėsi pas [[Juozas Naujalis|J. Naujalį]] [[Kaunas|Kaune]], pradėjo vargonininkauti Kauno [[Kauno Švč. Trejybės bažnyčia|Švč. Trejybės]] bažnyčioje. [[Kaunas|Kaune]] ir [[Maskva|Maskvoje]] lankė gimnaziją, vėliau įstojo į Kauno [[Kauno kunigų seminarija|kunigų seminariją]], kur vadovavo klierikų ir kunigų chorui. [[1911]] – [[1912]] mokėsi Petrapilio dvasinėje seminarijoje, apie dvejus metus pas Č. Sasnauską studijavo vokalą, harmoniją ir kompoziciją, o seminarijoje mokė klierikų chorą. Nebaigęs seminarijos, [[1913]] atvyko į JAV – Mt. Carmelą, PA, pas brolį Joną ir Marijoną Čižauskus. Vargonininkavo Freelande, PA, Mahanoy Cityje, PA, ir Clevelande, OH, lietuvių parapijose. [[Detroitas|Detroite]] įstojo į Orchard Lake, MI, kunigų seminariją, kur trejus metus studijavo teologiją. Kartu studijavo kompoziciją Detroito konservatorijoje, kurią [[1921]] baigė su pasižymėjimu. Tais pačiais metais buvo įšventintas į kunigus, paskirtas Šv. Jurgio parapijos vikaru, o vėliau klebonu [[Detroitas|Detroite]]. [[1923]] – [[1941]] ten buvo kunigų seminarijos fortepijono, vargonų mokytojas, vadovavo chorui ir simfoniniam orkestrui. [[1935]] m. [[rugpjūčio 4]] d. [[Čikaga|Chicagoje]] Vytauto parke vykusioje parapijinių chorų dainų šventėje dirigavo jungtiniam chorui, taip pat dirigavo ir [[1938]] m. [[liepos 10]] d. Sumet Parke vykusioje rajoninėje dainų šventėje. [[1941]] m. [[liepos 27]] d. dideliu koncertu pažymėtas jo kunigavimo 20-metis. [[1949]] buvo pašventinta Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčia [[Detroitas|Detroite]], ir J. Cižauskas paskirtas šios bažnyčios klebonu – dirbo iki mirties. Daug nuveikė šios parapijos kūrimosi organizaciniuose darbuose, kruopščiai dirbo su choru, turėjo gražų tenoro balsą, gerai skambino fortepijonu ir improvizavo vargonais.
 
Nuo [[1915]] buvo [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] narys, nuo [[1926]] daug kartų rinktas sąjungos dvasios tėvu, nuo [[1937]] garbės narys. Buvo uolus žurnalo „Muzikos žinios"žinios“ rėmėjas. Sukūrė daug dainų ir giesmių chorams bei kitokios muzikos. Išpopuliarėjo jo daina „Neprapuls mūsų Tėvynė"Tėvynė“ ir giesmė „Saldžiausias Jėzau"Jėzau“. [[1915]] išleido giesmių rinkinį „Caecilia"„Caecilia“ mišriajam chorui ir [[1921]] „16 lietuviškų dainelių"dainelių“ chorui. Nemaža jo dainų ir giesmių išleista „Muzikos žinių" priede.
 
==Šaltinis==