Juozas Žiugžda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
tst
S Atmestas 78.58.58.250 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 26:
}}
 
'''Juozas Žiugžda''' ([[1893]] m. [[kovo 1]] d. [[Plyniai (Marijampolė)|Plyniuose]], [[Padovinio valsčius]] – [[1979]] m. [[kovo 27]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – sovietinis istorikas, pedagogas, vadovėlių autorius, partinis bei politinis veikėjas.
 
== Biografija ==
[[1911]] m. baigė [[Veiverių mokytojų seminarija|Veiverių mokytojų seminariją]], 1911–[[1915]] m. mokytojavo [[Stolaukis|Stolaukyje]] ([[Vilkaviškio rajonas]]). [[1916]]–[[1917]] m. studijavo [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultete.
 
[[1918]] m. gruodžio mėn. kartu su [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Kapsuko]] [[bolševikai|komunistųbolševikų]] vyriausybe grįžo į Vilnių, dirbo švietimo liaudies komisariate. [[1919]]–[[1925]] m. mokytojavo [[Marijampolė]]je, nuo [[1926]] m. [[Kaunas|Kauno]] mokytojų profsąjungos suaugusių mokykloje, lenkų gimnazijoje, rusų mokykloje, [[Kauno Aušros gimnazija|„Aušros“ gimnazijoje]]. [[1929]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] humanitarinį fakultetą, įgijo literatūros ir lietuvių kalbos mokytojo specialybę. Priklausė eserų, liaudininkų partijoms, [[1927]]–[[1934]] m. prisišliejo prie socialdemokratų, [[1931]] m. [[spalio 31]] d. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] XIII suvažiavime [[Viena|Vienoje]] išrinktas CK nariu.
 
Dalyvavo [[Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga|Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos]] veikloje. Pedagogų draugijos „Naujoji mokykla“ ir jos žurnalo „[[Mokykla ir visuomenė]]“ vienas iniciatorių. Bendradarbiavo laikraščiuose „[[Lietuvos žinios]]“, [[Aušrinė (žurnalas)|„Aušrinė“]], [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]], [[Naujoji Lietuva (Rusija)|„Naujoji Lietuva“]]. [[1936]] m. parašė studiją apie [[Žemaitė|Žemaitę]]. [[1937]] m. su [[Augustinas Janulaitis|Augustinu Janulaičiu]] parengė [[Jonas Biliūnas|Jono Biliūno]] raštus, su [[Steponas Kairys|Steponu Kairiu]] redagavo [[Antanas Žvironas|Antano Žvirono]] išverstą [[Otto Bauer]]io knygą „Socialdemokratija, religija ir bažnyčia“. [[1939]]–[[1940]] m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|Kauno V gimnazijos]] direktorius.
 
1940 m. liepos mėn. paskirtas [[LSSR|LTSR]] švietimo liaudies komisaro [[Liudas Gira|Liudo Giros]] pavaduotoju. [[1941]]–[[1944]] m. dirbo [[Penza|Penzoje]] ir Maskvoje, išleido lietuvių kalbos gramatiką. [[1943]]–[[1948]] m. liaudies komisaras, ministras. Neturėdamas nei istoriko išsilavinimo, nei mokslinio laipsnio, 1944–[[1969]] m. dėstė [[VU|Vilniaus universitete]]: 1944–[[1949]] m. ir [[1965]]–1969 m. LTSRLSSR istorijos, 1949–[[1960]] m. TSRSSSRS istorijos katedros vedėjas, [[1945]] m. profesorius. [[1946]] m. akademikas, 1946–[[1966]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|LTSRLSSR mokslų akademijos]] viceprezidentas. 1948–[[1970]] m. [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos instituto]] direktorius. [[1958]]–[[1963]] m. TSRSSSRS-Lenkijos draugystės draugijos Lietuvos skyriaus prezidento pirmininkas. 1963 m. istorijos mokslų daktaras. <ref>{{TLE|4|682-683|[[Aldona Gaigalaitė]]}}</ref>
 
RėmėBeatodairiškai tarybinęrėmė santvarkąsovietinį režimą, Lietuvoje buvo vienas jo ideologų. KritiškaiŠlovino vertino[[Stalinas|Staliną]], tarpukario[[SSKP|Komunistų Lietuvojepartiją]] susidariusiąir socialinęrusų nelygybętautą, tautosniekino ekonominįlietuvių skurdątautos irpraeitį, kultūrinįklastojo atsilikimąfaktus kurįistorijos stabdėleidiniuose, buržuazinėistorijos santvarkaprocesus, ovisuomenės Smetonospažangą režimasaiškino tikvien dar[[klasių labiaukova]] ir pagilinorevoliucijomis. <ref>[http://www.anykstenai.lt/?pg=naujienos2&nj=523&arch=1 Baltas ir juodas metraštininkai: Jonas Rudokas apie Juozą Jurginį, 2010-08-27]</ref><ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-01-19-laisves-kryzkeles-kaip-sovietmeciu-buvo-prievartaujama-lietuvos-istorija/3380 Laisvės kryžkelės. Kaip sovietmečiu buvo prievartaujama Lietuvos istorija, 2009-01-19]</ref><ref>http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=2644&-find=</ref>
 
1949–[[1964]] m. [[LKP CK]] narys. 1946–[[1950]] m. [[SSRS AT|TSRS AT]] deputatas. [[1947]]–[[1971]] m. [[LSSR AT|LTSR AT]] deputatas.
 
Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e.