Kamerūno istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Nepaisant demokratinių reformų 1990 m., kai buvo atkurta daugpartinė sistema, valdžia išliko prezidento ir mažo jo partijos narių, kurių dauguma iš jo genties, rato rankose. Biya buvo perrinktas 1992 m. [[spalio 11]] d., nors rinkimuose buvo daug pažeidimų. Oficialiais duomenimis Biya gavo 39 proc. balsų, o John Fru Ndi, pasisskelbęs prezidentu prieš galutinius rezultatus, 35 proc. 1992 m. [[kovo 1]] d. parlamento rinkimai buvo laikomi skaidriais, nors daug opozicijos partijų juos baikotavo. Nors opozicinės partijos turėjo daugumą vietų (92 iš 180) parlamente, pagal 1992 m. konstituciją prezidentas turėjo daugiau galių, o parlamentas - mažiau svertų.

Po rinkimų kilo neramumai, nes daugelis laikė Ndi jų nugalėtoju. Metų pabaigoje Ndi ir jo rėmėjai buvo namų arešte, Biya juto tarptautinį spaudimą dėl didėjančio valstybės smurto. 1993 m. jis pradėjo rengti naują konstituciją. 1994 m. 16 opozicijos partijų suformavo bloką, kuriam vadovavo Ndi socialdemokratai, siekti konstitucijos ir rinkimų reformų. 1995 m. Biya buvo perrinktas savo partijos vadu. Gruodį Nacionalinis susirinkimas įvedė konstitucijos reformas, kurios apribojo prezidento galias ir jo valdymo laikotarpį. Šalyje prasidėjo streikai, kai Biya joms pasipriešino.

 

 

2002 m. parlamento rinkimus opozicija paskelbė suklastotus. Aukščiausiasis teismas panaikino rezultatus keliose rinkimų apylinkėse. Juos laimėjo prezidento partija. Biya buvo perrinktas 2004 m. Jo gimtoje provincijoje nuo 2006 m. girdisi reikalavimai padidinti prezidento kadencijų skaičių. Kilo studentų riaušės, opozicija pareiškė, kad priešinsis, jei Biya bandys išlikti valdžioje.

== Išnašos ==

{{Išnašos}}