Gvinėjos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 216 pridėta baitų ,  prieš 1 mėnesį
 
 
== Nepriklausomybės laikotarpis (1958 m.-) ==
[[File:DF-SC-83-08641.jpg|thumb|300px|Presidentas Seku Ture Vašingtone 1982 m.]]
1958 m. Gvinėja paskelbė nepriklausomybę, ir jos pirmuoju prezidentu tapo [[Seku Turė]], kuris vedė šalį į Afrikinį socializmą ir vienpartinę sistemą. Šalyje įsigalėjo diktatūra, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės.
[[1958]] m. Gvinėja paskelbė nepriklausomybę, ir jos pirmuoju prezidentu tapo [[Seku Turė]], kuris vedė šalį į Afrikinį socializmą ir vienpartinę sistemą. Šalyje įsigalėjo diktatūra, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Bendradarbiavimas su Tarybų sąjunga buvo trumpalaikis, nes greitai Gvinėja perėmė Kinijos modelį. 1963 m. prezidento Kenedžio pastangomis šalis tapo Amerikos sąjungininke.<ref>Philip E. Muehlenbeck, "Kennedy and Toure: A success in personal diplomacy." ''Diplomacy and Statecraft'' 19.1 (2008): 69-95. [http://www.academia.edu/download/41358717/Diplomacy___Statecraft.pdf online]</ref> Gvinėja vis labiau priklausė nuo paramos ir investicijų iš JAV. Net santykiai su Prancūzija pagerėjo, kai jos prezidentu tapo [[Valéry Giscard d'Estaing]]. Tarp abiejų šalių padidėjo prekyba, buvo apsikeista diplomatiniais vizitais.
 
[[1960]] m. Turė paskelbė Gvinėjos Demokratinę partiją vienintele legalia šalyje. Kitus 24 metus rinkėjai galėjo rinktis tik iš jos kandidatų per parlamento rinkimus, o Turė keturis kartus buvo perrinktas rinkimuose be priešininkų. Jo vyriausybė pradėjo netoleruoti opozicijos, įkalino šimtus jos atstovų ir ribojo laisvą spaudą. Tuo pat metu valstybė nacionalizavo žemę, nušalino prancūzų paskirtus genčių vadus, nutraukė ryšius su prancūzų kompanijomis.
1984 m. Seku Ture mirus, perversmo metu valdžią šalyje užgrobė [[Lansana Kontė]], kuris inspiravo demokratizacijos procesus, paleido politinius kalinius, sugrąžino daugiapartinę sistemą. Nepaisant to, prezidento valdžia šalyje išliko labai stipri, Lansana Kontė buvo perrinktas tris kartus. Šalį stipriai veikė ir neramumai, vykę gretimose Liberijoje ir [[Siera Leonė]]je
 
[[1970]] m. portugalų kariai iš [[Portugalijos Gvinėja|Portugalijos Gvinėjos]] įsiveržė į Gvinėją norėdami paremti opoziciją. Jie taip pat norėjo nužudyti Turę dėl jo paramos Portugalijos Gvinėjos partizanams.<ref>
"Mr Sekou Touré, who gave the PAIGC unstinted support during its war against the Portuguese,..."[http://www.economist.com/world/mideast-africa/displaystory.cfm?story_id=13213487 Black revolt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090308154755/http://www.economist.com/world/mideast-africa/displayStory.cfm?story_id=13213487 |date=2009-03-08 }}, [[The Economist]] (Nov 22nd 1980)
</ref> Po kelių dienų kovos portugalai turėjo atsitraukti nepasiekę tikslo.
 
Po Gvinėjos turgaus moterų sukilimo [[1977]] m. valstybė sušvelnino savo socialistinę politiką, ekonominius apribojimus, pagerino santykius su Prancūzija.
 
[[1984]] m. [[kovo 26]] d. Seku TureTurė mirus,mirė po širdies operacijos Amerikoje. Laikinuoju prezidentu tapo premjeras [[Louis Lansana Beavogui]]. Bekraujo perversmo metu valdžią šalyje užgrobė [[Lansana Kontė]], kuris inspiravo demokratizacijos procesus, paleido politinius kalinius, sugrąžino daugiapartinę sistemą. Nepaisant to, prezidento valdžia šalyje išliko labai stipri, Lansana Kontė buvo perrinktas tris kartus. Šalį stipriai veikė ir neramumai, vykę gretimose Liberijoje ir [[Siera Leonė]]je.
2008 m. mirus Lansana Kontė, valdžią užgrobė karinė chunta, vadovaujama [[Musa Dadis Kamara]]. Gvinėjoje sustiprinta diktatūra, 2009 m. demonstracijos metu buvo apšaudomi ir prievartaujami civiliai gyventojai.<ref>
{{cite news
| last = Walker
| first = Peter
| title = Army steps in after Guinea president Lansana Conté dies
| work = The Guardian
| location = London
| date = 23 December 2008
| url = https://www.theguardian.com/world/2008/dec/23/guinea-dictator-lansana-conte-dies
| accessdate = 23 December 2009
| archive-url = https://web.archive.org/web/20090826134854/http://www.guardian.co.uk/world/2008/dec/23/guinea-dictator-lansana-conte-dies
| archive-date = 2009-08-26
| url-status = live
}}
</ref> vadovaujama [[Musa Dadis Kamara]]. Gvinėjoje sustiprinta diktatūra, [[2009]] m. [[rugsėjo 28]] d. demonstracijos metu buvo apšaudomi ir prievartaujami civiliai gyventojai.<ref name = "NYT">
{{cite news
| last = MacFarquhar
| first = Neil
| title = U.N. Panel Calls for Court in Guinea Massacre
| work = The New York Times
| date = 21 December 2009
| url = https://www.nytimes.com/2009/12/22/world/africa/22guinea.html
| accessdate = 23 December 2009
| archive-url = https://web.archive.org/web/20110511215744/http://www.nytimes.com/2009/12/22/world/africa/22guinea.html
| archive-date = 2011-05-11
| url-status = live
}}
</ref>
== Išnašos ==
{{reflist}}
{{Afrikos šalių istorijos}}
[[Kategorija:Gvinėjos istorija| ]]
3 545

pakeitimai