Abidas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| pavadinimas = AbydosasAbidas

| vaizdo info = AbydosasAbidas. Ozirionas

'''AbydosasAbidas''', ar ba'''AbidasAbidosas''' ({{ar|أبيدوس|Abīdūs}}) – vienas iš pačių seniausių miestų [[Aukštutinis Egiptas|Aukštutiniame Egipte]], apie 11 km į vakarus nuo [[Nilas|Nilo]], 26° 10' šiaurės platumos. Išsidėstęs į pietus nuo [[Sohagas|Sohago]] ir į šiaurės vakarus nuo [[Luksoras|Luksoro]] miestų.

Pasak [[egiptiečių mitologija|mitologijos]], šiame mieste buvo palaidotas [[Ozyris]], pirmasis [[egiptas|Egipto]] [[faraonas]], kurį nužudė jo pavydusis brolis [[Setas (dievas)|Setas]], bet [[Izidė]] su kitų [[dievas|dievų]] pagalba jį atgaivino mumijos pavidalu, taip buvo sukurta pirmoji [[mumija]]. Egiptiečiai tikėjo, kad Ozyris yra palaidotas viename kape, todėl jie ten nuolatos nešė indus su gėrybėmis, kad Ozyriui nieko netrūktų. Dabar kape randama daug senovės egiptiečių [[keramika|keramikos]] dirbinių. Iš tikro tai yra faraono [[Džeras|Džero]] (valdė apie 3000 m. pr. m. e.) kapas, ilgainiui sutapatintas su Ozirio. Per visą savo istoriją AbydosasAbidas buvo svarbiausias Ozyrio garbinimo centras Egipte. Į jį keliaudavo piligrimai sudalyvauti Ozyrio šventėse. Kai kurie atkeliavusieji buvo laidojami vietoje. Jų kapuose rasta daugiau nei 2000 stelų, aukojimo lentų su įrašais, iš kurių matyti Ozyrio kulto bruožai bei atkeliavusiųjų (daugiausiai didikų ir valdytojų iš [[Vidurinioji Egipto karalystė|Viduriniosios karalystės laikų]]) autobiografijų detalės.

AbydosasAbidas gyvavo nuo apie 4000 m. pr. m. e. ir galutinai apleistas krikščionių laikais (iki VII a. pradžios). Ankstyviausi jame išlikę reikšmingi radiniai yra [[Priešdinastinis Egiptas|Priešdinastinio]] ir [[Ankstyvasis dinastinis laikotarpis|Ankstyvųjų dinastijų]] laikotarpių faraonų kapai (apie 3100 m. pr. m. e.). Ankstyviausia šventykla buvo skirta Ozyriui-Chentimentiu. Išliko daug kapų ir kenotafų, skirtų ir žmonėms, ir gyvūnams. AbydosoAbido griuvėsiuose geriausiai išsilaikė [[Setis I|Sečio I]] ir [[Ramzis II|Ramzio II]] šventyklos iš Naujosios karalystės laikotarpio (XIII a. pr. m. e.). Išliko [[Ramzis I|Ramzio I]] koplytėlės liekanų. Tiek Sečio I, tiek Ramzio II šventyklų sienose išliko karalių sąrašai, kurių įrašai daug prisidėjo egiptologams nustatant faraonų valdymo chronologiją. Už Sečio I šventyklos yra Ozirionas (Ozirejumas) − požeminis statinys, kurio paskirtis, manoma − Ozirio [[kenotafas]]. Ozireono sienos išrašytos ištraukomis iš „[[Mirusiųjų knyga|Mirusiųjų knygos]]“ ir „Vartų knygos“ bei kitais kosmogoniniais tekstais, į jį veda ilga žemėjanti galerija. Ozirionas pastatytas iš milžiniškų granito blokų. Dėl statybos stiliaus buvo manoma, kad jis statytas Senosios karalystės laikais, tačiau tai buvo tik stiliaus imitacija − statinys statytas Sečio I ir Meremptacho valdymo metu.

Vakarinis nekropolis, kur palaidoti Ankstyvųjų dinastijų faraonai, vadinamas Um el Kaabu (''Umm El Qa'ab''). Jį XIX a. pb. ir XX a. pr. tyrė prancūzai [[Ogiustas Marjetas]] ir Émile Amélineau, britai [[Flindersas Pytris]] ir Erikas Pytas. 1960-aisiais Beris Kempas išanalizavo kasinėjimų rezultatus iš naujo ir iškėlė versiją, kad prie faraonų kapų buvo papildomi laidojimui skirti aptverti statiniai, kurie tapo vėlesnių laidojimo šventyklų prototipais. 1991 m. Deivido Okonoro kasinėjimų metu rastos laidojimo valčių duobės. Pietinėje AbydosoAbido pusėje yra Viduriniosios ir Naujosios karalysčių laikų liekanos, tarp kurių atrastos [[Amosis|Amosio I]] ir [[Amosė Nefertarė|Amosės Nefertarės]] piramidės, kenotafo ir terasinės šventyklos liekanos.