Vilniaus šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Dirgela pervadino puslapį Vilniaus Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė į Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{inuse|atnaujinama}}
{{Coord|54|40|47.70|N|25|17|19.50|E|display=t}}
{{ltcer|Vilnius_St._Nicholas_Orthodox_Church.jpg|Храм в честь Перенесения мощей святителя Николая Чудотворца|[[Vilniaus miesto stačiatikių dekanatas]]|Vilniaus miestas|Vilnius|Didžioji g. 12|plytų mūras, tinkas|[[1514]] m.|neobizantika}}
'''Vilniaus Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė''' stovi [[Vilnius|Vilniuje]], [[Didžioji gatvė|Didžioji gatvė Nr. 12]].
== Istorija ==
[[Vaizdas:Ivan Trutnev - Nikolayevskaya church.jpg|thumb|150 px|left|Šv. Nikolajaus palaikų perkėlimo cerkvė po rekonstrukcijos 1864 m. (Litografija pagal [[Ivanas Trutnevas|Ivano Trutnevo]] paveikslą iš P.Batiuškovo albumo)]]
Įvairių autorių nurodytos skirtingos šios cerkvės pastatymo datos. [[Juozapas Ignotas Kraševskis]] teigė, kad cerkvė pastatyta, valdant [[Lietuvos Didžioji Kunikaikštystė|LDK]] Didžiajam kunigaikščiui [[Algirdas|Algirdui]] apie 1345-1377 metus. V.Vinogradovas taip pat įrodinėjo, jog ši cerkvė statyta Didžiojo kunigaikščio Algirdo laikais jo antrosios žmonos [[Julianija Tverietė|Julijonos]] iniciatyva. F.Dobrianskis teigė, kad cerkvė turėjo stovėti jau [[Gediminas|Gedimino]] laikais apie 1322-1340 metus.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas">Antanas Rimvydas Čaplinskas. Didžioji gatvė. Valdovų kelias. Vilniaus gatvių istorija. Vilnius: Charibdė, 2011. ISBN 978-9955-379-38-8.</ref>
Pirmoji cerkvė pastatyta medinė. Cerkvei sudegus, mūrinę atstatė LDK etmonas, kunigaikštis [[Konstantinas Ostrogiškis]], laimėjęs [[Oršos mūšis|Oršos mūšį]] Oršos mūšį, gavęs karaliaus [[Žygimantas I|Žygimanto I]] leidimą pastatyti dvi cerkves, tačiau, užuot statęs naujas, jis nusprendė suremontuoti dvi senas, apgriuvusias cerkves: šią ir Švč. Trejybės. Cerkvė buvo perstatyta [[Gotika|gotikos]] stiliumi.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Vaišvilaitė">Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9. </ref><ref name="J.Bielinis ir kt.">J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.</ref><ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref>Vladas Drėma. Vilniaus bažnyčios. Vilnius: Versus Aureus, 2007. ISBN 978-9955-34-147-5.</ref>
Po Brastos unijos 1609 m. [[Zigmantas Vaza]] cerkvę, kaip ir visas kitas LDK cerkves, paskyrė [[unitai|unitams]]. Cerkvė buvo tvarkoma pasaulietinio klero kaip parapijos bažnyčia. Tuo skyrėsi nuo kitų Vilniaus cerkvių.<ref name="Vaišvilaitė"/>
XVIII a. viduryje ji kelis kartus stipriai degė, po gaisrų atnaujinta vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliumi. Buvo paaukštintas cerkvės bokštas. 1827 m. cerkvė iš unitų (paskutinis unitų klebonas joje buvo Vilniaus universiteto profesorius slavistas Michalas Bobrovskis) grąžinta stačiatikiams, suremontuota ir pašventinta 1845 metais.<ref name="Vaišvilaitė"/><ref name="Morta Baužienė"/>
1865 m. [[Michailas Muravjovas|Michailo Muravjovo]] pastangomis pradėta cerkvės rekonstrukcija. Nugriauti priešais stovėję namai, atidengtas cerkvės fasadas. Pati cerkvė rekonstruota pagal Aleksandro Rezanovo projektą. Jos rekonstrukciją atliko architektas Nikolajus Čaginas. Šios rekonstrukcijos metu pastatyta Arkangelo Mykolo koplyčia. Restauratorių duomenimis, šios rekonstrukcijos metu sunaikinta cerkvės viduje buvusi polichromija. 1869 m. cerkvės rekonstrukcija buvo baigta ir ji įgijo dabartinę išvaizdą.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Vaišvilaitė"/>
Cerkvės koplyčia pašventinta 1869 metais. Abipus koplyčios portalo yra įmūrytos atminimo lentos.<ref name="Morta Baužienė"/>
1875 m. šioje cerkvėje klebonavo Jonas Šveburovičius, iš kurio išaugo aktorius Vasilijus Kačialovas. XX a. pirmoje pusėje cerkvės diakonu dirbo lietuvių aktoriaus Leonido Muraškos tėvas Adomas Muraška. Šią cerkvę lankė [[Levas Karsavinas]].<ref name="Vaišvilaitė"/>
[[TSRS]] valdžia parapiją užregistravo
== Cerkvės vidus ==
[[Vaizdas:Vilnius Šv. Nikolajaus Cerkve Innen Ikonostase 1.jpg|thumb|200 px|left|Šv. Mikalojaus cerkvės ikonostasas]]
Cerkvės viduje – elegantiškų arkų laikomas barokinis XVIII a. antros pusės skliautas, spėjama, suprojektuotas Jono Kristupo Glaubico, ir spalvoto stiklo langų vitražai. Šie elementai primena apie Vakarų kultūros įtaką Lietuvos stačiatikybei.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
eilutė 21 ⟶ 34:
| |||