Amilcare Ponchielli: Skirtumas tarp puslapio versijų

1872 m. A. Ponkjelio karjeroje įvyko proveržis, kai opera „Sužadėtiniai“ su kai kuriais pakeitimais ir naujai paruoštu poeto Emilijo Pragos libretu sulaukė sėkmės Milano ''Teatro Dal Verme'' scenoje. Leidėjas Džulijus Rikordis planavo A. Ponkjeliui sėkmingą karjerą kaip Dž. Verdžiui. Jis užsakė operą su Antonijo Gislanconio parašytų libretu „Lietuviai“ (''I lituani'', pagal [[Adomas Mickevičius|A. Mickevičiaus]] poemą „Konradas Valenrodas“), kurios ištaiginga premjera įvyko Milano ''[[La Scala]]'' teatre 1874 m. kovą. Tų pačių metų pabaigoje A. Pjonkelis vedė dainininkę, tenorąsopraną Teresą Brambilą, su kuria susilaukė dviejų sūnų ir dukters. 1876 m. ''[[La Scala]]'' teatre pastatyta opera „Džokonda“ (''La Gioconda'', libretistas [[Arigas Boitas]], pagal [[Viktoras Hugo|V. Hugo]] pjesę „Andželas, Padujos tironas“) tapo brandžiausiu A. Pjonkelio kūriniu ir prireikė trijųtrejų metų, kol kompozitorius galutinai ištobulino jos formas. Operos baletas „Valandų šokis“ (''Danza delle ore'') yra geriausiai atpažįstamas A. Ponkjelio kūrybos fragmentas iki šių laikų, soprano romansas ''Cielo e mar'' pasižymėjo originalumu. Sekančios A. Ponkjelio operos „Lina“ (1877), „Sūnus palaidūnas“ (''Il figliuol prodigo'', 1880) nebuvo sėkmingos, kaltintos senamadiškumu, veiksmo lėtumu. 1880 m. A. Ponkjelis pradėjo dėstyti kompoziciją Milano konservatorijoje. Tarp jo mokinių buvo [[Džakomas Pučinis]] ir, trumpai, [[Pjetras Maskanjis]], kurie abu paliko šiltus atsiliepimus apie A. Ponkjelį. Jis tarpininkavo dėl libreto pirmajai Dž. Pučinio pirmajai operai. 1882 m. jis tapo Švč. Marijos Didžiosios bazilikos [[Bergamas|Bergame]] vargonininku, kurioje sukūrė grupę sakralinių kūrinių, tarp kurių svarbiausia rauda „Jeremijo apraudojimas“ (''Lamentazioni di Geremia'', 1885).