Vincentas Gečas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vienas ryškiausių septintojo - aštuntojo dešimtmečiodešimtmečių dailininkų, tuo laikotarpiu sukūrė ideologiškai angažuotų, bet plastiškai įtaigių kūrinių. Po [[1963]]–[[1964]] m. stažuotės [[Italija|Italijoje]] kūryboje žymi italų [[neorealizmas|neorealizmo]] įtaka, būdingas plastiškai raiškus, kartais ironiškas kasdienybės motyvas, reportažiškumas, psichologinė portretuojamojo charakteristika, vidinių konfliktų perteikimas. Paveikslo kompozicinė sandara grindžiama fotografinio kadro, kinematografinio montažo principu. Vėlesnėje kūryboje vyrauja peizažai, natiurmortai, daugiausia gėlės, animalistinio žanro paveikslai – žirgai, naminiai paukščiai.

Svarbesni paveikslai: „Kolūkio turguje“, [[1959]] m.; „Vitrina“, [[1960]] m.; „Šeima“, „Kolūkietė“, abu [[1962]] m.; „Avarija“, „Po diskusijų“, abu 1964 m.; „Lova“ I, „Demonstracija“, [[triptikas]] „Į Rytus“, visi [[1965]] m.; „Dailininko Leopoldo Surgailio portretas“, [[1966]] m.; triptikas „Lietuva 1919 metais“, [[1967]]–1974 m.; „Jų užmiršti nevalia“, „Aistros“, abu 1969 m.; [[diptikas]] „Menas, žmonės, įvykiai“, [[1972]] m.; „Rektorių taryba“, [[1981]] m.; „Adomas ir Ieva“, [[1986]] m. Nuo [[1958]] m. dalyvaujadalyvavo parodose; individualios parodos surengtos [[Vilnius|Vilniuje]] – 1967 m., 1981 m., [[2006]] m., [[Maskva|Maskvoje]] – 1988 m. <ref>{{TLE|1|585|Kristina Miklaševičiūtė}}</ref><ref>{{VLE|VI|472|[[Ramutė Rachlevičiūtė]]}}</ref>