Asteroidas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 8:
Asteroidų sukimosi apie savo ašį būdingi periodai 4–20 val. Jie būna sferoido, pailgos ar netaisyklingos formos. Jų paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais. Asteroidai neturi atmosferos. Suminė žinomų asteroidų masė sudaro ~5 % Mėnulio masės. Didesni asteroidai: ''Paladė'', ''Vesta'', ''Higiėja'', ''Davida''. Atrasta apie 30 asteroidų, kurių skersmuo >200 km, ir ~250 asteroidų, kurių skersmuo >100 km. Suminė pastarųjų masė sudaro ~90 % visų atrastų asteroidų masės.
Asteroidų sudėtis labai įvairi ir menkai suprasta. 10 Higėja – sudaryta iš anglies [[chondritas|chondrito]], manoma, yra didžiausias nediferencijuotas asteroidas. Daugelis, galbūt dauguma, asteroidų tėra gravitacijos silpnai susietos nuolaužų krūvos. Dalis asteroidų turi palydovus ar yra dvinariai. Nuolaužų krūvos, palydovai, [[Dvinaris
[[1991]] m. kosminė stotis [[Galileo]] pirmą kartą perdavė į [[Žemė|Žemę]] asteroido [[Gaspra|Gaspros]] nuotraukas. [[1993]] m. Galileo nufotografavo [[Ida (asteroidas)|Idą]], asteroidą, turintį palydovą [[Daktilis|Daktilį]]. [[1997]] m. kosminė stotis [[NEAR]] (''Near Earth Asteroid Rendezvous'') perdavė [[Matilda (asteroidas)|Matildos]] nuotraukas. Visi 3 asteroidai yra išmarginti smūginiais [[Krateris|krateriais]].
| |||