Nara laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: Migrating 38 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q189178 (translate me) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Nara laikotarpis''' (奈良時代 Nara-jidai?) yra [[Japonijos istorija|Japonijos istorijos]] laikotarpis, buvęs nuo maždaug [[710]] iki [[784]] metų. Imperatorienė Genmei įkūrė sostinę Heijō-kyō (dabar vadinama [[Nara]]). Išskyrus 5 metus ([[740]]-[[745]] m.), kai sostinė buvo vėl laikinai perkelta, Nara buvo japonų civilizacijos centras, kol imperatorius Kamu įkūrė naują sostinę Nagaoka-kyō (長岡京) Nagaokoj [[784]] metais prieš perkeliant ją į Heian-kyō (平安京) ar [[Kiotas|Kiotą]] (京都) po dešimtmečio [[794]] metais.
Dauguma Japonijos visuomenės tuo metu buvo kaimuose susitelkę žemdirbiai, praktikavę [[šintoizmas|šintoizmą]], paremtą gamtos ir protėvių dvasių (kami) garbinimu.
Sostinė Naroje buvo paremta Čangano (長安, šiandienos Xian 西安),
== Nara laikotarpio literatūra ==
Eilutė 9:
== Ekonominis, socialinis ir administracinis vystimasis ==
Prieš Taiho kodekso paskelbimą sostinė paprastai po imperatoriaus mirties būdavo perkeliama, dėl seno prietaro, kad mirties vieta yra užteršta. Reformos ir vyriausybės biuroratizavimas privedė prie nuolatinės imperijos sostinės įkūrimo Heijō-kyō (平城京), ar Naroje [[710]] metais. Reikia pažymėti, kad sostinė laikinai buvo perkelta (dėl to meto politinių priežasčių) tarp [[740]] ir [[745]] metų į Kunikyo (恭仁京, šiandien vadinamas Kamo), į Šigarakinomiją (紫香楽宮, dabar Šigaraki) [[744]] metais ir Naniwa-kyo (難波京, šių laikų Osaka) [[744]]-[[745]] metais, bet vėl sugražinta į Narą [[745]] metais. Sostinė, davusi laikotarpiui savo vardą, suprojektuota pagal didžios
Nara laikotarpiu padidėjo ekonominis ir administracinis aktyvumas. Keliai jungė Narą su provincijų centrais, mokesčiai buvo renkami efektyviau ir dažniau. Buvo kalamos monetos ir tikriausiai plačiai naudojamos. Už Naros apylinkių buvo mažai komercinio aktyvumo ir provincijose neprigijo sena Šotoku žemės reformos sistema. VIII a. vidury šoenai (荘園, daug žemės turintys dvarai) viena iš svarbiausių ekonominių institucijų viduramžių Japonijoje iškilo dėl labiau valdomos žemdirbystės formos paieškų. Vietinė administracija pamažu tavo vis savarankiškesnė, kai senos žemės padalijimo sistemos sunykimas ir mokesčių augimas privertė daugybę žmonių palikti ar prarasti žemę. Jie buvo vadinami „bangos žmonėmis“ ar roninais. Kai kurie iš „viešų žmonių“ privačiai įsidarbino dideliuose dvaruose ir „viešos žemės“ vis dažniau tapo šoenais.
== Kultūros plėtra ir budizmo įsitvirtinimas ==
eilutė 17 ⟶ 19:
Kai kurie Japonijos literatūros šedevrai parašyti Nara periodu, įskaitant Kodžiki(古事記) ir Nihon Šoki(日本書紀), pirmos nacionalinės istorijos, sudarytos atitinkamai [[712]] ir [[720]] metais. Man'yōshū (万葉集, dešimt tūkstančių lapų kolekcija), poemų antologija, Kaifūsō (懐風藻, Mėgstami poezijos prisiminimai), antologija parašyta kinų kalba Japonijos imperatorių ir princų, irgi sukurtos tuo laikotarpiu.
Kitas svarbus kultūrinis įvykis buvo budizmo nuolatinis įsitvirtinimas. Su budizmu supažindino Baekje VI a., bet turėjo dviprasmišką padėtį iki Naros laikotarpio, kai jį mielai pripažino imperatorius Šomu(聖武天皇 Shōmu Tennō). Šomu ir jo žmona iš Fudživara šeimos buvo karšti budistai ir labai skatino budizmo plitimą, paversdami jį „valstybės sargybiniu“, stiprinančiu valstybės institucijas.
Per Šomu valdymą, Todai-dži (東大寺, Didžioji Rytų šventykla) buvo pastatyta, o joje patalpintas Buda Dainichi (Didysis Saulės Buda), šešiolikos metrų aukščio paauksuota bronzinė statula. Buda buvo tapatinamassu Saulės Deive ir pamažu įvyko budizmo ir šintoizmo sinkretizmas. Šomu pasiskelbė budizmo „trijų brangenybių tarnu“: Budos, budizmo mokymo ir budistų bendruomenės.
Centrinė valddžia provincijose įkūrė šventyklas, vadinamas kokubundži(国分寺). Todai-dži Jamato provincijos (dabar Nara provincija) kokubundži.
Nors išnyko pastangos budizmą padaryti valstybine religija, Nara budizmas pakėlė imperatoriškosios šeimos statusą. Budizmo įtaka padidėjo dviejų Šomu dukterų valdymo metu. Imperatorienė Koken (孝謙天皇 Kōken Tennō, valdė [[749]]-[[758]] m.) priėmė daug budistų vienuolių į rūmus. Koken atsižadėjo sosto 758 metais patarta savo pusbrolio Nakamaro Fudživara (藤原 仲麻呂, Fujiwara no Nakamaro). Kai buvusi imperatorienė pamėgo budistą tikėjimo gydytoją, vadinamą Dokyo(道鏡). Nakamaro 764 metais sutelkė armiją, bet buvo greit sumuštas. Koken apkaltino valdantį imperatorių slapta bendravus su Nakamaro ir jį pašalino. Koken vėl sėdo į sostą kaip imperatorienė Šotoku (称徳天皇 Shōtoku Tennō, valdė 764–770). Imperatorienė užsakė vieno milijono maldos palaiminimų Hyakumanto dharani (百万塔陀羅尼), kurių daug pavyzdžių išliko, spausdinimą. Maži ritiniai, datuojami nuo 770 metų, yra tarp ankstyviausių spausdintų darbų pasaulyje. Šotoku juos liepė išspausdinti, norėdama nuteikti budizmo dvasininkus savo naudai. Ji galbūt net norėjo Dokyo padaryti imperatoriumi, bet mirė prieš to imdamasi. Jos veiksmai šokiravo Naros visuomenę ir tai lėmė, kad moterims buvo uždrausta sėsti į sostą, o iš budistų vienuolių buvo atimtas politinis autoritetas.
Daug imperatorių Šomu ir Šotoko valdymą sukurtų meno kurinių ir importuotų brangenybių laikoma Todai-dži šventyklos Šosoine. Jie vadinami Šosoino brangenybėmis ir parodo kosmopolitinę kultūrą, dar vadinamą Tempyo kultūra. Importuotos brangenybės rodo Šilko kelio teritorijų įtaką, įskaitant Kiniją, [[Indija|Indiją]], Korėją ir [[Islamas|Islamo]] imperiją. Taip pat Šosoine laikoma daugiau nei 10 tūkstančių dokumentų, vadinamų Šosoino dokumentais (正倉院文書). Tai yra įrašai padaryti kitoj sutrų pusėje ar ant svarbių daiktų pakuočių ir išliko dėl oficialių dokumentų antro panaudojimo. Šosoino dokumentai parodo labai padeda tyrinėti Naros laikotarpio politinę ir socialinę sistemą ir netgi japonų rašto sistemų (tokių kaip [[katakana]]) raidą.
== Tarptautiniai ryšiai ==
Nara rūmai agresyviai importavo kinų
Ryšiai su korėjiečių karalyste [[Sila]] iš pradžių buvo taikūs, su nuolatiniais diplomatiniais santykiais. Tačiau į šiaurę nuo Silos iškilusi Balhae karalystė destabilizavo Japonijos-Silos santykius. Balhae pasiuntė pirmą misiją į Narą [[728]] metais, kai korėjiečių pasiuntiniai buvo pasveikinti kaip Goguryeo (高句麗), su kuria Japonija buvo sąjungininkėmis, kol Sila suvienijo tris Korėjos karalystes, įpėdiniai. Draugiški diplomatiniai ir ekonominiai santykiai su Baekje tęsėsi iki X a., kai ši korėjiečių valstybė buvo okupuota kitanų (契丹, kitaip Liao Dinastijos, 遼). Su Sila santykiai pablogėjo, kai ši ypač suartėjo su [[Tang dinastija|Tang]] Kinija.▼
▲Ryšiai su korėjiečių karalyste [[
== Įvykiai ==
eilutė 35 ⟶ 43:
* [[784]] m. Imperatorius perkelia sostinę į Nagaoką
* [[788]] m. Budistų vienuolis Saicho įkuria vienuolyną ant Hiei kalno, netoli Kioto, kuri tapo milžinišku šventyklų ansambliu
== Išnašos ==
{{reflist}}
{{Commons|Category:Nara period|no=T}}
|