Šv. Savos katedra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 10:
== Istorija ==
Pagal tradicinį pasakojimą 1594 m. Osmanų sardaras Kodža Sinan Paša po nesėkmingo serbų sukilimo Banate nurodė pervežti Šv.Savos palaikus į Belgradą, čia juos sudegino ir išbarstė pelenus.<ref name=rinkevicius/> Jau nuo XVI a. buvo laikoma, kad tai įvyko ant Vračaro kalvos Belgrade, nors istoriniai šlatiniai apie įvykį yra negausūs ir netikslūs, o dalis istorikų išvis abejoja, kad toks įvykis kada nutiko.<ref>Ljubomir Milanovič ''Materializing Authority: The Church of Saint Sava in Belgrade and Its Architectural Significance''. P.66. In: Serbian Studies: Journal of the North American Society for Serbian Studies 24(1–2): 63–74, 2010. DOI: 10.1353/ser.2012.0018</ref>
1894 m. aikštėje, kur 1594 m. Osmanų sardaras Kodža Sinan Paša įsakė sudeginti Šv. Savos palaikus<ref name=rinkevicius/>, iš pradžių buvo pastatyta nedidelė cerkvė.<ref>[http://www.orthodoxmoscow.ru/god_09/A_02_09/mi_stroim.html Мы строим храм – храм строит нас] // Православная Москва. – № 2. – Январь 2009.</ref> Apie tris šimtus metų praėjus po Šv. Savos kaulų sudeginimo, 1895 m. susikūrė draugija, siekusi toje vietoje pastatyti katedrą. 1905 m. paskelbtas konkursas geriausiam cerkvės projektui išrinkti, tačiau visi penki pasiūlymai buvo atmesti. Per [[Pirmasis Balkanų karas|Pirmąjį Balkanų karą]] 1912 m. ir [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] (1914–1918 m.) statybų planai buvo sustoję. 1919 m. draugija reorganizavosi ir vėl pradėjo ieškoti tinkamo cerkvės projekto. 1926 m. buvo pateikti 22 nauji pasiūlymai ir draugija nusprendė, kad geriausias yra Aleksandro Deroko projektas.▼
▲1894 m. aikštėje, kur
Statybos pradėtos 1935 m. gegužės 10 d., praėjus 340 metų po Šv. Savos kaulų sudeginimo. Kertinį akmenį pastatė vyskupas Gavrilo Dožič-Medenica (būsimasis Serbijos stačiatikių bažnyčios patriarchas). Pirmoji statybų fazė tęsėsi iki [[Ašis|Ašies]] įsiveržimo į Jugoslaviją 1941 m. Iki to laiko buvo pastatytos 12 m aukščio sienos. Nebaigtu pastatu kaip garažu naudojosi Ašies pajėgos, Jugoslavijos partizanai, [[Raudonoji armija]]. Vėliau – kelios regiono kompanijos.
| |||