Saksonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
| vikiteka = Category:Saxony
}}
'''Saksonija''' ({{de|Sachsen}}), oficialiai '''Laisvoji Saksonijos valstybė''' ({{de|Freistaat Sachsen}}) yra federacinė žemė [[Vokietija|Vokietijos]] rytuose. Sostinė – [[Drezdenas]]. Gyventojų – 4,6 mln.
Didžiausia upė – [[Elbė]], aukščiausias kalnas – ''Fichtelberg'' šalia [[Čekija|Čekijos]] sienos.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Europe_in_1740.jpg|thumb|
Priešistoriniais laikais Saksonijoje buvo pastatytos vienos didžiausių Europoje akmeninių šventovių, datuotų V a. pr. m. e. Svarbios archeologinės vietos yra [[Drezdenas|Drezdene]] ir Eytros ir Cvenkau kaimuose šalia [[Leipcigas|Leipcigo]]. Slavų ir germanų gentys gyveno Saksonijoje nuo I a. pr. m. e. Romėnų laikais Saksonijos sritis tikriausiai valdė germanų karalius Marobodas. Antikos pabaigoje atsirado [[saksai|saksų]] gentys, nuo kurių kilo teritorijos pavadinimas.▼
[[Saksonijos kunigaikštystė]] atsirado apie 700 m. ir išsiplėtė po Šiaurės Vokietiją. Saksai atsivertė į krikščionybę Karolio Didžiojo laikais. Saksai buvo spaudžiami [[frankai|frankų]] iš vakarų ir [[slavai|slavų]] iš rytų. Vienu metu slavai buvo užėmę Saksų valstybę. [[Sorbai]] Saksonijoje yra tų laikų palikimas.▼
X a. Saksonija tapo [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]], kurią valdė saksų kilmės [[Liudolfingai|Otonai]], dalimi. Tuo metu [[Bilungai]] gavo daug feodų Saksonijoje. Imperatorius suteikė jiems Saksonijos kunigaikščio titulą. Mirus Magnui [[1106]] m. Bilungai išmirė ir [[Imperatorius Lotaras III|Lotaras III]] tapo kunigaikščiu, o vėliau trumpai ir imperatoriumi.▼
[[1137]] m. Saksonija atiteko [[Velfai|Velfams]]. Jie kilo iš paskutinio Bilungo kunigaikščio dukters Vulfhildos Bilung.▼
== Didžiausi miestai ==
eilutė 72 ⟶ 82:
|}
==
<gallery>
▲[[Vaizdas:Europe_in_1740.jpg|thumb|350px|left|XVIII a. egzistavusi bendra Lietuvos-Lenkijos-Saksonijos valstybė žemėlapyje]]
Vaizdas:Basteibrücke morgens (Zuschnitt).jpg|Saksonijos Šveicarija
Vaizdas:050628-elbtal-vom-luisenhof.jpg|[[Drezdeno Elbės slėnis]]
▲Priešistoriniais laikais Saksonijoje buvo pastatytos vienos didžiausių Europoje akmeninių šventovių, datuotų V a. pr. m. e. Svarbios archeologinės vietos yra [[Drezdenas|Drezdene]] ir Eytros ir Cvenkau kaimuose šalia [[Leipcigas|Leipcigo]]. Slavų ir germanų gentys gyveno Saksonijoje nuo I a. pr. m. e. Romėnų laikais Saksonijos sritis tikriausiai valdė germanų karalius Marobodas. Antikos pabaigoje atsirado [[saksai|saksų]] gentys, nuo kurių kilo teritorijos pavadinimas.
Vaizdas:Sphinx2008.jpg|[[Rūdiniai kalnai]]
Vaizdas:Babisnauer_Pappel_Blick_auf_Dresden.jpg|[[Dresdenas]]
Vaizdas:Fockeberg_leipzig.jpg|[[Leipcigas|Leipcigo]] panorama
</gallery>
== Nuorodos ==
▲[[Saksonijos kunigaikštystė]] atsirado apie 700 m. ir išsiplėtė po Šiaurės Vokietiją. Saksai atsivertė į krikščionybę Karolio Didžiojo laikais. Saksai buvo spaudžiami [[frankai|frankų]] iš vakarų ir [[slavai|slavų]] iš rytų. Vienu metu slavai buvo užėmę Saksų valstybę. [[Sorbai]] Saksonijoje yra tų laikų palikimas.
* [https://www.sachsen.de/ Oficialus žemės puslapis]
{{Vokietijos žemės}}▼
▲X a. Saksonija tapo [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]], kurią valdė saksų kilmės [[Liudolfingai|Otonai]], dalimi. Tuo metu [[Bilungai]] gavo daug feodų Saksonijoje. Imperatorius suteikė jiems Saksonijos kunigaikščio titulą. Mirus Magnui [[1106]] m. Bilungai išmirė ir [[Imperatorius Lotaras III|Lotaras III]] tapo kunigaikščiu, o vėliau trumpai ir imperatoriumi.
▲[[1137]] m. Saksonija atiteko [[Velfai|Velfams]]. Jie kilo iš paskutinio Bilungo kunigaikščio dukters Vulfhildos Bilung.
▲{{Vokietijos žemės}}
[[Kategorija:Saksonija| ]]
| |||