Pavilnių regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

keleta žodžių
S
(keleta žodžių)
[[Vaizdas:Antakalnis nuo Pavilnių miškų.JPG|thumb|left|240px|Reginys nuo Pavilnių parko kalvų link Antakalnio]]
 
Didžiausia ir gražiausia parko vertybė – unikalūs Lietuvoje ledynų tirpsmo vandenų išgraužti (eroziniai) [[raguvynas|raguvynai (kalvynai)]] su būdingomis augalų bendrijomis. Įdomiausios [[Ribiškės|Ribiškių]] ir Iškartų didžiosios erozinės vėduoklės, ilgiausių Lietuvoje atragių (ilgų ir siaurų gūbrių) sistema, [[Tuputiškės|Tuputiškių]] raguvų sistema, Ancučių ir [[Pūčkoriai (Vilnius)|Pūčkorių]] stačiašlaičiai giliai suraižyti raguvyno masyvai, [[Vilnia|Vilnios]] slėnio šlaitai, išraiškingi [[Markučiai|Markučių]] eroziniai latakai ir kt. Įspūdinga [[Vilnius|Vilniaus]] panorama atsiveria nuo Ribiškių kalvų, Vilnios slėniu galima pasigrožėti nuo garsiosios Pūčkorių atodangos. Kalvų šlaituose išlikę eglynų ir plačialapių miškų fragmentai pasižymi turtingomis rūšimis augalų bendrijomis.
 
Viena žymiausių Pavilnių regioninio parko vieta – [[Pūčkorių atodanga]] į gamtos paminklus įtraukta [[1974]] m. Tai- aukščiausia ir viena įspūdingiausių atodangų Lietuvoje, išsidėsčiusi dešiniajame [[Vilnia|Vilnios]] krante. Jos aukštis apie 65 m (absoliutus aukštis 173 m), plotis 260 m. Tai natūralus ledyno sustumtų ir ledynų tirpsmo vandens suplautų nuogulų pjūvis.
Anoniminis naudotojas