|
Šiaurėje yra Chasijos ir Kambunianos kalnai, šiaurės vakaruose – [[Olimpas]], vakaruose – [[Pindo kalnai|Pindo kalnų]] grandinė, o pietvakariuose – pajūrio grandinės. Didžiausia yra [[Pinėjas (upė)|Pinėjo]] upė.
=== Klimatas ===
Didžiojoje provincijos dalyje vyrauja karštas vasariškas Viduržemio jūros klimatas, tačiau rastas taip pat rastas šaltas pusiau sausas klimatas, įskaitant sostinę Larisą (jos Viduržemio jūros regiono kategorijos pakraštyje). Netgi Tesalijos šiaurėje gali būti retas drėgnas subtropinis klimatas, nors jis skiriasi nuo klimato, paprastai būdingo tropikams ar virš jų, tačiau tai taip pat žymi šio reto Cf potipio ribas Europos žemyne (pvz., Mažas Kalvijos kaimas).
== Istorija ==
Graikų ir persų karo metu Alejudai palaikė persus. IV a. pr. m. e. Tesalija tapo priklausoma nuo [[Makedonija|Makedonijos]], tapo jos vasalė. [[148 m. pr. m. e.]] romėnai įjungė Tesaliją į Makedonijos provinciją, tačiau 300 m. tapo atskira provincija su sostine Larisa. Romos, vėliau [[Bizantija|Bizantijos]] dalimi Tesalija išbuvo iki XIII a.
=== BizantijosViduramžių Imperijaistorija ===
Tesalija liko [[Bizantija|Bizantijos Imperijos]] po to kai žlugo [[Romos imperija|Romos Imperijos]] valdžia vakaruose ir vėliau patyrė daugybę invazijų, tokių kaip slavų Belegezitų gentis 7 amžiuje.
Iki 8-ojo amžiaus slavai buvo užėmę didžiają dalį Balkanų nuo [[Adrijos jūra|Adrijos]] iki [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], išskyrus Graikijos pusiasalio pakrančių zonas ir tam tikrus kalnuotus regionus. Slavų ir graikų santykiai tikriausiai buvo taikūs. Būdami žemdirbiai, slavai greičiausiai miestuose prekiavo su graikais. Tikėtina, kad per šį kontaktą jau buvo pradėta pakartotinė helenizacija. Šį procesą užbaigs naujai atgimusi Bizantijos imperija.
Sumažėjus karams tarp Bizantijos ir Arabų, Bizantija pradėjo įtvirtinti savo galią tose Graikijos dalyse, kurias užėmė slavų gentys. Be karinių ekspedicijų prieš slavus, imperatoriaus Nikeforo I pradėtas pakartotinis helenizacijos procesas apėmė (dažnai ir prievartinį) tautų perkėlimą.
Daugelis slavų buvo perkelti į kitas imperijos dalis, tokias kaip [[Anatolija]], ir priversti tarnauti kariuomenėje. Mainais daugybė graikų iš Sicilijos ir Mažosios Azijos buvo išvežti į Graikijos vidų, kad padidėtų imperatoriaus dispozicijoje esančių gynėjų skaičius ir praskiestų slavų koncentracija.
=== Viduramžių istorija ir moderni era ===
Po ketvirtojo kryžiaus žygio Tesalija buvo užimta [[Tesalonikų karalystė]]s, o 1215 m. ją užėmė Teodoras Komninas Dukas iš [[Epyras|Epyro despotijos]], kuris pavertė Tesaliją savo valda ir pradėjo vietos dinastiją. 1335 m. Tesalija buvo prijungta prie Bizantijos. 1348 m. čia įsigalėjo [[Serbija]], o nuo 1394 m. Tesalija atiteko [[Osmanų imperija]]i.
[[1881]] m. Turkija didžiąją dalį Tesalijos perleido Graikijai.
[[1821 m.|1821]] m. Tesalijos ir Magnezijos dalys dalyvavo pradiniuose sukilimuose Graikijos Nepriklausomybės kare, tačiau šie sukilimai buvo greitai sutriuškinti.
[[1881]] m. Turkija didžiąją dalį Tesalijos perleido Graikijai po Konstantinopolio suvažiavimo, išskyrus teritoriją aplink Elassonos miestą, kuris iki 1912 m. Liko Osmanų rankose.
Konstantinopolio sutartimi ([[1897 m.|1897]] m.) Graikija buvo priversta atiduoti nedidelius pasienio rajonus ir mokėti dideles kompensacijas. Likusią Tesalijos dalį, kurią laikė osmanai, graikai pagaliau atgavo per Pirmąjį Balkanų karą 1912 m.
Antrojo pasaulinio karo metu Tesaliją okupavo Italijos Karalystė nuo 1941 m. Balandžio mėn. Iki 1943 m. Rugsėjo mėn. Po Kassibilo tarpininkavimo Vokietija okupavo Tesaliją iki 1944 m. Spalio mėn.
{{Senovės Graikijos regionai}}
[[Kategorija:Senovės Graikijos regionai]]
| 